Kultūra

2018.12.13 17:13

S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcija: kultūros paveldas verslui nerūpi?

LRT PLIUS laida „7 Kauno dienos“2018.12.13 17:13

Ar rekonstruojamame S. Dariaus ir S. Girėno stadione teisėtai kertami Kauno ąžuolyno medžiai, įtraukti į kultūros vertybių registrą? Kaip miesto centre esančio stadiono architektai žada išspręsti automobilių parkavimo problemą? Apie verslo interesus ir paveldo niokojimą, Kauno kalėdinę eglutę iš šiaudelių bei vaikų teisių spragas – LRT PLIUS laidoje „7 Kauno dienos“.  

Sako, kad S. Dariaus ir S. Girėno stadione naikinamas paveldas

Boleslovas Zabulionis – senojo S. Dariaus ir S. Girėno stadiono architektas, su kuriuo laidos kūrybinė komanda aplankys kadaise paties kurtą projektą. „Statydami stadioną mes nė vieno ąžuolo nesunaikinome, visus medžius išsaugojome. Aš nesu rekonstrukcijos priešininkas – aš palaikau miesto plėtrą, tačiau nesinori niokoti gamtos“, – žiūrėdamas į stadiono griuvėsius ir statybininkų kertamus ąžuolus pasakoja architektas.

Stop kadras

Po visuomenės susidomėjimo dėl ąžuolų likimo stadiono rekonstrukcijos vieta buvo aptverta aukšta tvora – tikriausiai miesto valdžia nori apsaugoti kauniečius nuo vaizdo, kuris slypi anapus. „Ar negaila ąžuolų? Žinoma, kad gaila. Reikia kaltinti projektuotojus, jie nusprendė juos išpjauti. Mums irgi skauda širdį, bet toks mūsų darbas. Dabar jį stato turkai – jiems mūsų gamta nerūpi. Atvirai sakant, šis stadionas nebuvo reikalingas, reikėjo čia palikti ąžuolus“, – pasakoja vietoje sutiktas statybininkas.

Kauno ąžuolynas unikalus – tai didžiausia Europoje esanti sengirė, o Žaliakalnio rajono dalis – prieš dešimtmetį įtraukta į kultūros vertybių registrą. Tačiau medžių kirtimas – ne vienintelė problema. Skaičiuojama, kad stadione tilps nuo 15 000 iki 30 000 žiūrovų.

„Kur stovės jų automobiliai? Turime vieną sankryžą nuo Parodos kalno į Kipro Petrausko gatvę, kuri yra visiškai nepralaidi“, – automobilių stovėjimo aikštelės klausimą kelia urbanistas, architektas Alvydas Steponavičius.

Kalėdinė Kauno eglutė ir tekstilininkės Jolantos Šmidtienės idėjos

Pustrečio milijono šiaudelių, 160 kvadratinių metrų tinklų ir 20 žmonių komanda – visa tai padėjo sukurti didžiausią kalėdinę eglutę miesto istorijoje. Po pernykščių nesėkmingų verslininkų bandymų kurti Kauno eglę, jos kūryba vėl atiduota menininkams. Tiksliau – tekstilininkei Jolantai Šmidtienei.

Šiandien eglei ir kalėdiniam miesteliui buvo skirta beveik du tūkstančiai eurų. Prie eglės kūrimo proceso galėjo prisidėti visi – ir studentai, ir darželinukai bei bendruomenių nariai. Tekstilininkė tikina, kad po šventinio laikotarpio visos dekoracijos, kėlusios daug diskusijų bei visuomenės susipriešinimo dėl plastiko naudojimo, bus kruopščiai atrinktos ir perdirbtos.

„Labai norėčiau, kad visi miestai draugautų, nesipyktų ir keistųsi eglutėmis. Nėra prasmės čia išradinėti dviratį ir kiekvienais metais varžytis. Manau, kad jomis būtų galima keistis – sumažėtų vartotojiškumo, supaprastėtų pirkimai. Pavykusi, kokybiška eglutė tikrai gali kelis metus stovėti kažkur kitur“, – tikina J. Šmidtienė.

Staigmena – VDU studentų reportažas

O dabar jūsų laukia eksperimentas – antrasis VDU studentų reportažas. Studentai klausia – jeigu Kaunas būtų žmogus, koks jis būtų? Atsakymų ir nuomonių lauksime laidos „7 Kauno dienos” Facebook paskyroje: https://www.facebook.com/7Kaunodienos/

Pokalbis 450: Kauno šeimos tarybos pirmininkė doc. R. Jurkuvienė

„Šiandien valstybė keistai sprendžia susidariusias problemas vaikų teisių srityje. Kodėl, suskaudus galvai, pasiūloma amputacija? Tai drastiškas palyginimas, tačiau aš užaugau medikų šeimoje. Ir, žiūrėdama į medicinos istoriją, matau, kad kuo mažiau išmanėme, tuo daugiau kišomės į žmogaus kūną. Analogiška situacija atsirado su vaikų teisių sritimi. Labai gerai išmanantys šeimų ryšius, šeimos autonomijos klausimus žmonės, kai šį dalyką nepakankamai išsianalizuoja, jie labai lengvai atima vaikus. Nes norime čia ir dabar greitai pataisyti gyvenimą“, – teigia R. Jurkuvienė.

Stop kadras

„Aš noriu tobulinti vaikų teisių įstatymą. Kiekvienas žmogus žino, kad mokytis ir tobulėti gali tik per klaidas. Joks įstatymas nėra tobulas ir jeigu mes norime, kad būtų efektyviausiai ginamos šeimos ir vaikai, nuolat turime įsiklausyti į tėvų, specialistų, visuomenės balsą ir tuomet bandyti taisyti situaciją. Manau, kad tik kraštutiniais atvejais vaikas gali būti atimamas iš šeimos, tačiau negalime visų tėvų laikyti potencialiais smurtautojais“, – laidoje „7 Kauno dienos“ pasakoja Kauno šeimos tarybos pirmininkė doc. Ramunė Jurkuvienė.

Plačiau – laidos įraše.