Konkursą dėl paminklo Lukiškių aikštėje laimėjęs Andrius Labašauskas kuria liejinį, kaip realiai atrodytų „Laisvės kalva“ ir iki sausio žada jį baigti bei pristatyti visuomenei. Vilniaus savivaldybė tam skyrė 32 tūkst. eurų. Nors paminklą planuota įrengti gruodį, jo vis dar nėra dėl besitęsiančio teismo su „Vyčio“ šalininkais. Savivaldybė prognozuoja, jeigu ginčas pasibaigs palankiai „Laisvės kalvai“, ši Lukiškių aikštėje galėtų atsirasti po poros metų.
Skulptorius Andrius Labašauskas dirbtuvėje intensyviai darbuojasi jau keletą mėnesių. Čia pamažu gimsta „Laisvės kalva“ – paminklas, kurį nuspręsta pastatyti Lukiškių aikštėje.
A. Labašauskas ruošia maketą, pagal kurį bus išlietas, o vėliau eksponuojamas „Laisvės kalvos“ fragmentas.
Specialiai padarytame karkase sudėti ąžuolai ir pušys iš Molėtų rajono. Moliu medžiai aplipdomi. Molis formą įgauna pagal medžių žievės rieves.
„Buvo padarytas toks pirminis variantas. Praktiškai viskas buvo nulipdyta ranka. Išlipdytas ten, kur yra pauzės, kur nėra kamieno, kur yra trečias planas žiūrint į mišką. Bet kažkaip pasitarėm su profesūra, gavau kritikos, tai pasigaminau įrankius. Dabar jau kitu būdu formuoju tą trečią planą, miško vaizdinį“, – pasakojo A. Labašauskas.
Darbai pajudėjo po to, kai Vilniaus savivaldybė su skulptoriumi sudarė sutartį rugpjūtį. A. Labašauskas gavo 32 tūkst. eurų, kad parengtų tokį maketą, pagal kurį būtų galima sukurti liejinį ir jį pastatyti Lukiškių aikštėje, parodyti visuomenei.
„Kai darysime pristatymą, tai aukštis dar keisis. Žiūrėsim, kaip atrodys erdvėje, ir tada kažkokias korekcijas darysime“, – kalbėjo skulptorius.
Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis sako, kad „Laisvės kalvos“ fragmentą bus galima išvysti vasarį, kai jau nebebus čiuožyklos.
„Norime, kad visuomenė pasakytų, ką jie galvoja. Viena yra matyti tą piešinėlį, kuris yra toje aikštėje dar sename projekte. Visai kas kita jį bus pamatyti realybėje. Paliesti, pasižiūrėti, kaip jis atrodo, kaip jis veikia žmones aplinkui, ką jie jaučia, kai jį mato“, – kalbėjo P. Poderskis.
Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.
Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro skelbtoje memorialo atrankoje laimėjęs A. Labašausko projektas supykdė antroje vietoje likusios, realistinės Vyčio skulptūros autorius ir šalininkus. Šie kreipėsi į teismą remdamiesi Seimo priimta rezoliucija, kad kovotojų už Lietuvos laisvę memorialas turėtų būti su Vyčio skulptūra, taip pat paveldosaugininkų išaiškinimu, kad A. Labašausko kūrinys keistų aikštės reljefą, pripažintą vertingąja aikštės savybe.
Artimiausias teismo posėdis numatytas gruodžio pabaigoje. Teismo atstovai nedrįsta spėti, kada byla bus išnagrinėta.
Vyčio paramos fondo atstovas Vilius Kavaliauskas sako, kad įrengti dar vieną Vytį nebėra jokios prasmės. Pakanka „Laisvės kario“ Kaune. Tačiau tikina, kad „Laisvės kalva“ – vis vien netinkama, nes atspindi tik mažą Lietuvos istorijos etapą.
„Lukiškių aikštė turėtų būti mūsų tautos, mūsų istorijos, ne vieno dešimtmečio, ne vieno šimtmečio. Galbūt viso tūkstantmečio. Lietuvos šimtmetis – ką mes paliekame? Bunkerį? Bet jis jau irgi nebepatenka į šimtmečio periodą, kadangi 2018 m. taip nieko ir nepadarėme“, – svarstė V. Kavaliauskas.
Vyriausybė tikina, kad jokių veiksmų nesiima dėl teisinio ginčo. Be to, pinigai pažadėti tik tada, kai bus parengtas techninis projektas ir bus gauti visi leidimai projektą įgyvendinti.
A. Labašauskas sako, kad jam dabar svarbiausia dirbti.
„Aš dirbu savo darbą ir tiek. Ten nuo manęs nedaug kas priklauso. Ką galiu padaryti, tą darau. Aš taip tikiuosi pabaigti šiuos darbus, kad jau būtų paruošta viskas tam pristatymui“, – kalbėjo skulptorius.
Iš pradžių planuota, kad laisvės kovotojams skirtas memorialas Lukiškių aikštėje atsiras gruodį. Savivaldybė sako, kad jeigu teismo procesai pasibaigs palankiai „Laisvės kalvai“, ši galėtų atsirasti tik po poros metų.
