Kultūra

2018.11.29 13:53

Aršios diskusijos dėl Kėdainių tilto Kaune: bus skirtas tik asmenukėms?

„Kėdainių tiltas yra skirtas asmenukėms, kad žmonės galėtų fotografuotis senamiesčio fone“, –  apie daug diskusijų sukėlusį Kėdainių tilto projektą Kaune rėžia architektas urbanistas Arvydas Steponavičius. Šio projektu patenkinti tikrai ne visi – vieni tikina, kad tai – didžiausia tragedija miestui, o kiti bando ieškoti pozityvo – galbūt mašinų srautas pagrindinėse miesto gatvėse sumažės. Apie Kėdainių tilto statybą, menininkę Skaidrą Jančaitę, kuri nevengia provokacijų vienuolyne bei šiuolaikinio dirigento iššūkius kartu su maestro Jonu Janulevičiumi – LRT PLIUS laidoje „7 Kauno dienos“.  

Daug kritikos sulaukiantis Kėdainių tilto projektas

Kaune kaip grybai po lietaus dygsta tiltai – šiuo metu mieste stovi 15, ateityje žadami pastatyti dar 5. Su architektais Alvydu Steponavičiumi, Linu Tuleikiu, Vytautu Biekša bei miestiečiais laidoje diskutuojama apie būsimą Kėdainių tilto reikalingumą ir jo dizaino subtilybes.

„Grubiausias ir jautriausioje vietoje atsirandantis tiltas – Kėdainių, kuris bus nutiestas iš Aleksoto krantą į Vilijampolės, ties Brastos gatve, prieš pat upių santaką“, – pasakoja architektas Linas Tuleikis.

Stop kadras 

„Daug kas teigia, kad tiltas nėra reikalingas, nors jis yra Kauno bendrajame plane ir transporto studijose jau 30 metų“, – į kritiką atsako tiltą suprojektavęs architektas Vytautas Biekša. Oficialioji Kėdainių tilto statymo priežastis – vis labiau didėjantys automobilių srautai.

„Užduotis – išspręsti, humanizuoti karaliaus Mindaugo prospektą, kurio gatvė didžiulė, aštuonių eilių, visiškai ne Kauno mastelio“, – pasakoja architektas. „Kėdainių tiltas suteikia galimybę apvažiuoti Kauno centrą – tai yra labai svarbus akcentas miestui, transformuojantis gatves“, – teigia V. Biekša.

„Neabejoju, kad tilto statymas susijęs su siaurais interesais – įdarbinti savo draugų kompanijas, nugvelbti Europos Sąjungos pinigų. Tačiau ar galima taip laidyti pinigus? Esu įsitikinęs, kad už tokius dalykus savivaldybės žmonės turėtų atsakyti teisiškai. Kėdainių tiltas yra niekam nereikalingas. Tai – asmenukių tiltas, skirtas fotografuotis senamiesčio fone“, – karčių žodžių Kėdainių projektui negaili architektas urbanistas Alvydas Steponavičius.

Menininkė Skaidra Jančaitė ir provokacijos vienuolyne

Skaidra Jančaitė – dainininkė, lektorė, menininkė. Vieni jos pasirodymai – avangardiški, provokuojantys, pilni moteriško seksulumo, o kiti – ramūs, lydimi sakralinės muzikos. Pasak Skaidros, balsas gali būti naudojamas ne tik dainavimui.

„Kartais žmonės už balso slepiasi. Jie sukuria triukšmą ir tu nepamatai didžiosios dalies, kas yra žmogus. Dažnai, kai mes nutylame, tada pasimato, kad mes – visiškai kitokie nei vaizdavome“, – pasakoja menininkė.

„Manau, kad visas procesas, kuomet pradėjau dainuoti, buvo bandymas paslėpti savo negalėjimą. Aš norėjau kažką galėti ir tikėjau, kad muzika – geriausias būdas galėti. Mėgstu provokuoti situaciją, savo gyvenimą ir dabar galiu ištarti žodį taip, kad žmogaus balse pasikeistų vibracijos, ar sukurti žaidimą, kad žmogus sau leistų būti kitokiu, galbūt net savimi“, – dainavimo svarbą gyvenime atskleidžia S. Jančaitė.

Dar viena menininkės gyvenimo provokacija – vienuolynas. Beveik prieš 30 metų Skaidra nusprendė išeiti į Benediktinių vienuolyną, kuriame ketverius metus gyveno Kotrynos vardu. Vienuolyne ji ketino išmokti tylos, tačiau Skaidrai tai buvo didžiausias iššūkis.

„Man buvo svarbu sužinoti, ką daryti, kad nesugaiščiau gyvenime nei vienos beprasmės dienos. Šios paieškos mane atvedė į vienuolyną. Čia buvau labai stipriai pažadinta, pabudinta – supratau, kad neturėsiu visų atsakymų. Turiu kažką susitvarkyti gyvenime, kad galėčiau būti rami“, – apie patirtį vienuolyne pasakoja menininkė.

Pokalbis 450: maestro Jonas Janulevičius

 „Svarbu suvienyti muzikantų muzikinę mintį, sujungti ją į vieną visumą ir vesti muziką į priekį. Ne vadovauti orkestrui dėl sinchrono, bet suvienyti muzikines pareigas. Mes vairininkai – ne irkluotojai. Kur šis kūrinys nuplauks, į kokį uostą yra svarbiausias šiuolaikinio dirigento uždavinys“, – dirigento profesiją apibūdina maestro Jonas Janulevičius.

Kyla klausimas – ar fizinis dirigento pasiruošimas yra svarbu? „Mūsų profesija labai gera – pagal statistiką dirigentai miršta vėliausiai už visus muzikantus. Pirma mintis kyla ta – kad dirigentai yra energetiniai vampyrai, kurie išsiurbia iš visų muzikinę energiją, kurią vėliau paskleidžia muzikos mylėtojams, klausytojams. Su kiekvienu muzikantu, dainininku dirigentas įkvepia orą, išlaiko frazę – šalia manualinių judesių turime kvėpavimo pratimų 5 – 6 valandas per dieną. Kiekvienas daktaras pasakys, kad tai – labai sveika ir naudinga kiekvienam organizmui“, – apie fizinį pasiruošimą ir sveikatą pasakoja dirigentas.

Plačiau – laidos įraše.