Kultūra

2018.11.28 19:40

„Stand-up“ kūrėjas iš Islandijos: ko gero, dauguma komikų – sužaloti žmonės

LRT KLASIKOS laida „Kultūros bekelė“, LRT.lt2018.11.28 19:40

Dauguma komikų turi sudėtingų patirčių, gal todėl ir pasuka į komediją, nebijo lipti ant scenos. Humoras tokiems žmonėms – tarsi gynybinis mechanizmas, LRT KLASIKAI sako „stand-up“ komedijos kūrėjas iš Islandijos Helgi Steinaras Gunnlaugssonas. Anot jo, komedijos kūrimas yra ilgas procesas – reikia ilgo ruošimosi ir sugebėjimo viską matyti kiek kitaip.  

Komikus vadina „dėmesio paleistuviais“

Kuriant „stand-up“ komediją labai svarbu tekstus rašyti pačiam, kitu atveju užsiimi plagijavimu, sako Helgi Steinaras Gunnlaugssonas. Jo teigimu, anglakalbėje tradicijoje tai įprasta: „Žinoma, yra komikų, kurie pokštus pasivagia, bet tai – labai smerkiamas reiškinys. Daug ką pakeitė internetas – pasirodymai dažnai keliami į tam tikras svetaines, prieinami, todėl nesunku sužinoti, kas ir kada parašė kurį nors pokštą.“

Kalbėdamas apie save, H. S. Gunnlaugssonas teigia esantis iš žmonių, kuriuos galima pavadinti „dėmesio paleistuviais“.

„Mes mėgstame sulaukti dėmesio iš kitų, mėgstame savo pačių balso skambesį. Visgi svarbiausia man visuomet buvo tai, kad labai mėgau „stand-up“ komedijos žanrą ir prieš kelis metus nusprendžiau tai pabandyti. Tuo metu gyvenau Pekine, Kinijoje. Šis komedijos žanras Kinijoje labai plinta, daugiausia – tarp ten gyvenančių užsieniečių. Viename klube renkasi Kinijoje gyvenantys ir dirbantys anglų kalbos dėstytojai, užsienio studentai… Ten galima užlipti ant scenos ir atlikti savo penkių minučių pasirodymą. Ten ir pats atlikau pirmąjį savo „stand-up“ pasirodymą“, – prisimena pašnekovas.

Paklaustas apie islandišką „stand-up“ komedijos kultūrą, H. S. Gunnlaugssonas tvirtina, kad tai gana naujas reiškinys: „Tokios komedijos žanras Islandijoje išpopuliarėjo prieš kokius trejus metus, gana žaibiškai. Įdomu stebėti šį reiškinį. Grįžęs iš Kinijos savo akimis galėjau stebėti besiplečiančią islandiškos komedijos sceną. Šiais metais Reikjavike atidarėme pirmąjį komedijos klubą, veikiantį kas vakarą.“

Nenori jaustis tarsi muzikiniai automatai

Islandijoje „stand-up“ komedijos pasirodymai dažniau rengiami anglų, ne islandų kalba. Kaip sako H. S. Gunnlaugssonas, dauguma jo tautiečių suvokia, kad labai sunku kurti vien islandišką medžiagą. „Visi mano islandiškai sakomi pokštai išjuokia tam tikrus islandiškus įpročius ar šioje šalyje gyvenančius žmones – muzikantus, aktorius. Tai reiškia, kad kalbama apie dalykus, žinomus tik patiems islandams“, – pasakoja pašnekovas.

Anglų kalba komedijai paranki tuo, sako H. S. Gunnlaugssonas, kad ja lengva reikšti cinizmą, ironiją: „Be to, dauguma komikų nori pasirodyti užsienyje. Ir komedijos atlikėjai, ir gerbėjai Islandijoje žino, kad mažoje šalyje pasiekimų lubos gana žemos.“

Komikas pripažįsta kartais sulaukiantis aplinkinių prašymų pasakyti pokštą. „Komikai, manau, nenori jaustis kaip muzikiniai automatai, kai bet kas, paspaudęs mygtuką, tikisi išgirsti tai, ko nori. Galbūt, jei rašai „vieno sakinio juokelius“, tai įmanoma, bet mano humoras daugiausia politinis, susijęs su tarptautiniais ryšiais. Visuomet stengiausi rasti būdų prajuokinti skirtingų tautybių žmones“, – teigia H. S. Gunnlaugssonas.

„Stand-up“ siūlo išbandyti visiems

H. S. Gunnlaugssono tvirtinimu, ne kiekvienas gali būti „stand-up“ komiku: „Reikia nuo mažens turėti dėmesio poreikį. Taip pat reikia matyti dalykus šiek tiek kitaip. Komedijos kūrimas yra procesas. Tai nėra tik svarbiausios pokšto frazės nukalimas, reikia ilgų metų ruošimosi.“

Visgi, priduria komikas, kiekvienas žmogus turėtų bent kartą gyvenime išbandyti komediją. „ Esu sutikęs daug žmonių, įsitikinusių, kad jie niekuomet neužliptų ant scenos juokinti kitų. Tokiems siūlau pabandyti bent penkias minutes. Šnekėk apie bet ką, tiesiog pabandyk. Ir nutinka taip, kad pabandę ir sulaukę žiūrovų juoko, žmonės užsikabina. Tai tarsi narkotikas“, – pasakoja pašnekovas. 

Kalbėdamas apie posakį, esą labiausiais prajuokinti mokantys žmonės dažnai būna patys liūdniausi, H. S. Gunnlaugssonas teigia, kad turbūt taip ir yra: „Dauguma komikų yra sužaloti žmonės: gal patyrę patyčias, gal sunkiai išgyvenę tėvų skyrybas ar pan. Aš pats patenku į abi kategorijas. Gal dėl to tokie žmonės pasuka į komediją, nebijo lipti ant scenos, nes galvoja, kad neturi ką prarasti? Tokiu atveju humoras naudojamas kaip gynybinis mechanizmas.“

Plačiau – įraše. 

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.