Kultūra

2018.11.27 13:25

Režisierė B. Christensen: per 30 metų sukūriau būdą, kaip žmones įtraukti į teatro pasaulį

Žmonės retai bendrauja iš tikrųjų, vis dažniau – medijų pagalba, taip labiau užsidarant mažame savo pasaulyje, LRT PLIUS laidoje „7 Kauno dienos“ sako aktorė ir režisierė Brigitte Christensen. Todėl, priduria ji, sukvietus skirtingus žmones kurti profesionalų teatro pasirodymą, vyksta magiški dalykai. 

Žmonių pažeidžiamumas ir technologijos

Kauno Vytauto didžiojo universitete vyko kūrybinės dirbtuvės „Deutsche Welle“, kuriose specialistai iš viso pasaulio diskutavo apie medijų raštingumą, jų įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui bei fake news (lietuviškai: „netikras žinias“).

„Technologijos sparčiai tobulėja, visi turi išmaniuosius įrenginius, bet nežino, kaip tinkamai jais naudotis, tad žmonės tampa labai pažeidžiami“, – pasakoja Roslyn Kratochvil Moore, „Deutsche Welle“ žiniasklaidos ir informacijos raštingumo projektų vadovė.

Stop kadras 

 „Visais laikais visose epochose labiausiai nukenčia kritiškai nemąstantis žmogus. Protingas žmogus, kuomet jį pagauna „fake news“ ir nuveda į ne tą pusę, po kelių minučių atsitokės ir supras, kad kažkas ne taip. Šiais laikais nuo neteisingos informacijos nukenčia tas, kuris neskaito, nemato ir niekuo nesidomi“, – apie tai, kas labiausiai nukenčia šioje išmanioje eroje, pasakoja žurnalistas, publicistas Rimvydas Valatka.

„Šiais laikais mokėti skaityti ir rašyti jau nebepakanka. Dėl didelių informacijos srautų reikia suprasti, suvokti ir kritiškai naudoti gautą informaciją“ – būtent šią žinutę žiūrovams nori perduoti „Deutsche Welle“ akademijos specialistai.

Atia senienos, labas naujienos

Braukdamas nostalgišką ašarą Kauno miestas atsisveikina su senaisiais „Škoda“ troleibusais, kuriuos netrukus pakeis naujieji modernūs „Soliaris“. Atsisveikinimo proga ant senųjų troleibusų surengta mobili gatvės paroda „Atia senienos, labas naujienos“. Galutinėje troleibusų stotelėje kalbintas menininkas Timotiejus Norvila, dirbantis su Tado Bujanausko piešiniais džiaugiasi šiuo atsisveikinimu ir galimybe paskutiniams maršrutams papuošti miesto talismanus – troleibusus.

„Kai piešiau ant troleibusų supratau, kad dauguma kauniečių yra jais važiavę, kiek daug maršrutų nuvažiuota. Smagiausias dalykas kūrybos procese – matyti savo kūrinį važinėjant po visą miestą, stebėti žmonių reakcijas“, – pasakoja T. Norvila.

Neįprastas architektės hobis

O kaip architektai ruošiasi žiemai? Susipažinkite – jaunoji architektė Margarita Jarusevičiūtė, turinti gan neįprastą jaunai merginai hobį – mezgimą.

„Mezgimas – mano būdas atsipalaiduoti. Tai lyg terapija“, – pripažįsta pašnekovė. Šis pomėgis jai – kaip skaitymas ar muzikos klausymas. Nors kai kurie žmonės į mezgančią viešose vietose jauną merginą kartais žiūri kreivai, ši dėl to nepyksta – jos pomėgis jau spėjo tarpti verslu, o užsakymų Margaritai taip pat užtenka.

„Kiekvienas mezginys – man kaip iššūkis. Visuomet stengiuosi megzti tokį, kokio niekada nebuvau dariusi“, – tikina jaunoji architektė. Viešėdama Kaune Margarita mezgė ypatingą šaliką, kurio šeimininku taps labai netikėtas asmuo. Kam skirtas Margaritos su meile megztas šiltas šalikas, sužinosite reportaže.

Jauniausia Lietuvos mokytoja ir kūrybiškumo džinas

Kauno tvirtovės VII forte vyksta netikėti dalykai – būtent čia jaunuosius chemikus edukacijos centre moko bene jauniausia Lietuvos mokytoja aštuoniolikmetė Julija Garnytė. „Vasarą ieškojusi papildomos veiklos, nusprendžiau pagelbėti rengti gamtos mokslų užsiėmimus, o šiais metais sulaukiau pasiūlymo ir pati juos vesti“ – pasakoja J.Garnytė.

Jaunoji mokytoja dirba tik šeštadieniais, nes darbo dienomis pati lanko mokyklą – Kauno Jėzuitų gimnazijos dvyliktą klasę. „Pirmoji mano pedagogikos mokykla – namuose, nes augau su trimis jaunesniais broliais. Tikiu, kad viskas ateina per praktiką, o čia jos tikrai netrūksta“, – tikina Julija.

Pokalbis 450: Brigitte Christensen ir bendruomenės teatras

Kodėl, turėdami tokias pažangias technologijas, galinčias pasiekti toli gyvenančius draugus ir artimuosius, vis tiek jaučiamės tokie vieniši? Kas yra bendruomenė ir kaip teatras gali prisidėti prie jos kūrimo? Klausiame aktorės, režisierės, viešinčios Kaune Brigitte Christensen.

„Per 30 metų sukūriau specialų būdą, kaip žmones, kurie gyvenime nėra stovėję scenoje, įtraukti į magišką teatro pasaulį. Tai – fantastiška, teatras keičia žmonių gyvenimus“ – tikina pašnekovė.

„Bendruomenė – tai vieta, kurioje žmonės gyvena kartu. Ar tai būtų miesto centras, ar kvartalas Paryžiuje, užmiestis, ar mažas kaimelis – jie yra susiję su savo kasdienybe. Tačiau mes labai retai bendraujame iš tikrųjų. Dažniau – medijų pagalba ir vis labiau tampame vieniši, užsidarę savo mažame pasaulyje. Ir kai sukviečiame žmones „iš gatvės“ – skirtingo amžiaus, skirtingų socialinių sluoksnių, odos spalvų – kurti profesionalų teatro pasirodymą, vyksta magiški dalykai. Ištraukti geriausia, kas įmanoma, iš žmonių, kurie jaučia didelę baimę pirmą kartą stovėdami scenoje – sunkus darbas, keičiantis žmonių gyvenimus, suteikiantis jiems drąsos“, – apie bendruomenės teatro svarbą ir jo privalumus pasakoja aktorė ir režisierė B. Christensen.

Plačiau – įraše.