Kultūra

2018.11.24 09:15

J. Basanavičius grįžo į Vilnių: atidengtas paminklas tautos patriarchui

LRT.lt2018.11.24 09:15

Vilniuje iškilmingai atidengtas Nepriklausomybės akto signataro Jono Basanavičiaus paminklas ir jo vardo aikštė. Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, skulptūros autorius Gediminas Piekuras.

„Šiandien į mūsų tarpą sugrįžo tautos patriarchas, kad savo valia ir ryžtu, didžia inteligencija, lietuviškos kilmės paieška, nenumaldoma meile Vilniui paliudytų, jog kilmingos ir orios Lietuvos su sostine Vilniumi svajonė mūsų širdyse stipriai gyva. Ir ta gyvastis auga. Tegu jo svajonė šiandien sugrįžta į mūsų širdis. Telkimės išvien turėdami ryžtą būti oria laisva Lietuva“, – sakė Vilniaus meras R. Šimašius.

Aikštė su paminklu sukurta vietoje buvusios parkavimo aikštelės, daugiausia lankomoje miesto svečių ir turistų Senamiesčio Aušros vartų, Šv. Kazimiero, Subačiaus ir Pasažo gatvių sankirtoje.

„Džiaugiuosi, kad skulptūra gyvena, aplink ją suksis daug įvairių įvykių, bus organizuojamos ekskursijos. J. Basanavičiaus asmenybė priklauso visiems lietuviams, kiekvienas joje atranda savus atspirties taškus“, – kalbėjo skulptūros autorius G. Piekuras.

Prezidentė D. Grybauskaitė paminko atidengimo ceremonijoje atkreipė dėmesį, kad paminklas pastatytas visai Lietuvai reikšmingoje vietoje prie Nacionalinės filharmonijos, kur praėjusio amžiaus pradžioje buvo Miesto rūmų salė.

J. Auškelio/LRT nuotr.

„Daktaras Jonas Basanavičius čia vaikščiojo, čia gyveno, todėl, matyt, tai geriausia vieta jam sugrįžti. Kai prisimename, kai skaitome, ką jis kalbėjo ir rašė, suprantame, kad Lietuva jam buvo svarbiausia – jos atstatymas, jos dvasios šviesa“,  – sakė prezidentė.

Pasak prezidentės, mes kartais pamirštame, kaip svarbu puoselėti tai, ką kūrė dr. J. Basanavičius ir jo bendraminčiai. „Bet šis paminklas mums visada primins apie šių žmonių svajonę matyti atgimusią Lietuvą, prašviesėjusią jos dvasią. Ši svajonė išlieka aktuali ir šiandien“, – pabrėžė šalies vadovė.

Pusė tonos bronzos

Beveik 3 metrų aukščio J. Basanavičiaus skulptūra įrengta ant pusmetrio aukščio pjedestalo, ant paminklo iškalta garsi signataro mintis iš pirmojo „Aušros“ numerio pratarmės, rašytos Prahoje 1883-iųjų sausį: „Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties tamsybė, o kad taip jau prašvistų Lietuvos dvasė! Toks mūsų troškavimas ir noras.“

J. Auškelio/LRT nuotr.

Paminklo autoriai – skulptoriai G. Piekuras ir A. Rasimavičius, architektas G. A. Sakalis. Paminklas sukurtas vasarą – dirbtuvėse netoli Vilniaus buvo išlietos atskiros paminklo dalys, vėliau keletą mėnesių liejimo meistras jas jungė į vientisą kūrinį. Paminklui įgavus formą vienas iš autorių, G. Piekuras, metale paryškino faktūrą, šlifavo paviršius – tai kūriniui turėtų suteikti išskirtinumo.

Paminklui sunaudota apie pusė tonos bronzos. Menininkų idėja buvo atrinkta kaip geriausia iš 16 pateiktų pasiūlymų, paminklas kainavo apie 100 tūkst. eurų.

Vaišės gimtadienio proga

J. Basanavičiaus 167-ojo gimtadienio proga sostinės Senamiesčio kavinės ir restoranai penktadienį siūlo šventinį meniu.

Restoranas „City Chef barbecue“ atsižvelgė į dvi J. Basanavičiaus biografijos linijas. Pirma, jis buvo aktyvus blaivybės skleidėjas, antra, turėjo Bulgarijos pilietybę, tad į savo meniu restoranas įtraukė nealkoholinį „Jono“ kokteilį, kurio sudėtyje yra bulgariškojo rožių aliejaus.

„Džiugo namai“ savo gaminiams taiko 20 proc. nuolaidą, „Bookafe“ lankytojai visą šventinę lapkričio 23–iąją dieną kviečiami pasimėgauti specialiai sukurta šventine J. Basanavičiaus latės kava.

Specialiais pasiūlymais ir šventiniu meniu kviečia pasinaudoti ir kiti sostinės restoranai, desertinės bei kavinės: „Ice dunes“, „Artistai“, „Pilies kepyklėlė“, „Mykolo 4“, „Pilies katpėdėlė“, „Izgara“, „Žuvinė“.

J. Auškelio/LRT nuotr.

Sutvarkyta istorinė erdvė

Beveik 1,2 tūkst. kv. metrų ploto aikštėje, kur anksčiau buvo automobilių stovėjimo aikštelė, įrengta nauja danga, suoliukai, šiukšliadėžės, šviestuvai, vėliau planuojama pasodinti obelis. Tvarkant aikštę, atlikti archeologiniai tyrimai, užkonservuoti autentiški buvusių pastatų pamatai, jie su vidinių kiemelių vieta pažymėti grindinyje.

Ši istorinė erdvė yra priešais buvusius Miesto salės rūmus, kuriuose 1905 metų gruodžio 4–5 dienomis posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas, suformavęs Lietuvos autonomijos reikalavimą. J. Basanavičius buvo šio suvažiavimo Vilniuje idėjos autorius ir pagrindinis organizatorius.

Taip 200 metų Aušros vartų gatvės pradžioje stovėjo du dideli namai, kuriuose veikė viešbutis, knygynas. 1944 m. sovietų kino kronikose šie pastatai užfiksuoti degantys. Tuo metu vokiečių Vilniuje jau nebuvo ir tikėtina, kad juos padegė plėšikaujantys sovietų kareiviai. Po to namai buvo nugriauti.

Aikštės tvarkymas kainavo apie 500 tūkst. eurų.

Diskusijos dėl paminklo

Paminklo J. Basanavičiui konkurso rengėjai buvo kritikuojami, kad išrinko XIX a. stilistikos projektą. Po šio ir Lukiškių aikštės memorialo konkursų kai kurie kultūrologai tikino, kad paminklų vaizdas Lietuvoje pasikeis tik tada, kai pasikeis žmonių mentalitetas, tapsime labiau vakarietiški. Visgi pirminė idėja skiriasi nuo galutinio rezultato. Daug diskusijų buvo ir dėl paminklo vietos, kol pasirinkta automobilių stovėjimo aikštelė šalia Filharmonijos.