„Kazio Varnelio paroda Pompidou centre Paryžiuje – išskirtinis įvykis. Per šį menininką ir jo kūrybą galime pristatyti tiek istorines Lietuvos patirtis, tiek išskirtinį, beprotiškai talentingą kūrėją“, – sako menotyrininkė, parodų kuratorė Indrė Urbelytė, išlydėdama oparto meistro K. Varnelio darbus į Paryžių, kuriame jie bus pirmą kartą pristatyti Prancūzijos publikai. Ši paroda – Lietuvos sezono Prancūzijoje dalis, rašoma Lietuvos nacionalinio muziejaus parengtoje publikacijoje.
Optinio meno meistro Kazio Varnelio namai-muziejus įsikūręs pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje – Didžiojoje gatvėje. 26-uoju numeriu pažymėtas namas tik atrodo mažytis – iš tiesų tai kelių tarpusavyje besijungiančių pastatų labirintas, tad ir darbų kelionė – atskiras iššūkis parodos kūrėjams: reikia darbus atidžiai ir saugiai supakuoti, išnešti iš ekspozicinių erdvių.
Anot kuratorės I. Urbelytės, rugpjūčio 27-ąją K. Varnelio darbai iškeliauja į erdvesnes patalpas tam, kad būtų patalpinti į medines dėžes ir krovinys galėtų saugiai keliauti į Prancūziją.
Ši diena simboliška – darbai palieka savo ilgalaikius namus. Kūrinius parengti kelionei padeda ir menotyrininkė, ir restauratorės, pakuodamos darbus. Jau po kelių dienų K. Varnelio darbai išvyks į Paryžių.
Dvi parodos Prancūzijoje
Parodoje „Kazys Varnelis. Optinis klasicistas iš Lietuvos“ Pompidou moderniojo meno centre – 16 išskirtinių K. Varnelio darbų. Tarp šių darbų ne tik tapyba, bet ir skulptūra. K. Varnelis – išskirtinis tapytojas, bet jo gyvenimo istorija papildo ir dalies Lietuvos gyventojų, pabėgusių iš Lietuvos per Antrąjį pasaulinį karą, istorijas. Po karo menininkas įsikūrė Čikagoje, JAV, ten toliau kūrė, ieškojo savo meninio balso, atrado optinį meną.
Anot kuratorės I. Urbelytės, stengiamasi prancūzams pristatyti K. Varnelio kūrybos spektrą, akcentuoti jo darbų išskirtinumą.
„Norime, kad parodos lankytojai nustebtų ir susižavėtų kruopščiais Varnelio potėpiais, kad, jiems žvelgiant į jo optinio meno kūrinius, raibtų jų akys“, – dalijasi I. Urbelytė.
Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) pastangomis ir K. Varnelio sūnaus dėka vieną K. Varnelio kūrinį Pompidou meno centrui dovanoja lietuvis kolekcininkas iš JAV Jonas Dovydėnas. Ir pats K. Varnelis buvo išskirtinis kolekcininkas. Jo sukauptus meno kūrinius, organiškai įsiliejančius į ekspoziciją, galima pamatyti K. Varnelio namuose-muziejuje, įsikūrusiame Didžiojoje gatvėje.
„Išskirtinis K. Varnelis ne tik kaip dailininkas, bet ir kaip kolekcininkas. Jis nebuvo avangardistas, modernistas standartine šio žodžio prasme, t. y. K. Varnelis nepasirodė meno lauke su manifestu, skelbiančiu siekį nužudyti buvusį tikėjimą, buvusią sistemą, buvusį meną ir ant jo griuvėsių statyti naujus dalykus. Jam šis smurtinis, radikalus požiūris buvo gana svetimas. Tapytojas savo kūrybą stato ant kultūrinio paveldo, bando įsirašyti į tėkmę, jis neneigia tradicijos kaip tokios“, – dalijasi menotyrininkė I. Urbelytė, paaiškindama parodos „Kazys Varnelis. Optinis klasicistas iš Lietuvos“ prasmę.
Vienas K. Varnelio darbas bus eksponuojamas ir Provanso Ekse, Pietų Prancūzijoje, Vazarelio fonde (Foundation Vasarely). Šis darbas papildys „Etnografinio oparto“ parodą, kurioje – tradicinės lietuviškos lovatiesės ir Manto Samulionio sukurta garso instaliacija. Šią parodą įkvėpė tapytojo K. Varnelio mama audėja Teofilė Domarkaitė-Varnelienė.
K. Varnelis padovanojo savo darbus ir kolekciją Lietuvai
1993 m. Vilniaus miesto taryba pastatus skyrė Kazio Varnelio muziejui. Itin jautriai, su didžiule pagarba žvelgdamas į senąjį Vilniaus mūrą, K. Varnelis čia sukūrė patį tikriausią meno labirintą. Išsiraizgęs per daugiau nei 40 kambarių, jis demonstruoja darnų dialogą tarp meno objekto ir architektūros, į kurį įsitraukti gali kiekvienas apsilankęs muziejuje. K. Varnelis savo darbus ir surinktą meno kolekciją padovanojo Lietuvai.
„Tokia asmenybe sunku ne tik nesididžiuoti, bet ir nenorėti parodyti jos pasauliui: veržlus, ambicingas, inovatyvus, gerbiantis meno pasaulio tradicijas, be galo intelektualus ir dosnus žmogus. Jo karo pabėgėlio ir išeivio gyvenimas pasakoja ir mūsų valstybės istoriją – juk tokia daugybė žmonių buvo priversti bėgti iš gimtosios Lietuvos“, – apie K. Varnelio asmenybę pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.
Apie Lietuvos sezoną Prancūzijoje
Lietuvos sezonas Prancūzijoje 2024 – tai partneryste tarp Lietuvos ir Prancūzijos kuriama programa, kuri įvairiomis kultūros ir meno formomis, diskusijomis ir pristatymais supažindins Prancūzijos visuomenę su šiuolaikine Lietuva ir jos kultūra. Projektu siekiama inicijuoti ilgalaikį Lietuvos organizacijų ir kūrėjų bendradarbiavimą su Prancūzijos partneriais.
Sezono programą vienija idėja „Kitas tas pats“: kvietimas per projekto veiklas Prancūzijoje pamatyti save kitame. Programa, subūrusi menininkus, mąstytojus ir visuomenės veikėjus, aprėps platų šiuolaikinės kultūros reiškinių, medijų ir aktualių temų spektrą, įsitrauks į kūrybinius ieškojimus bei apmąstys praeitį, dabartį ir galimus ateities scenarijus.
Parengė Kristina Tamelytė.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
