Žmogaus, nesvarbu kokio, misija Žemėje – pratęsti giminę, o menas, kaip ir visi kiti dalykai – šalutiniai. Taip viename paskutinių interviu laidoje „Skambantys pasauliai su Nomeda Kazlaus“ šių metų kovą kalbėjo antradienį anapilin iškeliavęs pasaulinio garso režisierius Eimuntas Nekrošius.
„Pratęsti giminę – turėti vaikų, kad jie turėtų anūkų. Tai pagrindinė, svarbiausia misija – gamtos taip sukurta. O kas aplinkui – šalutiniai dalykai“, – sakė menininkas, paklaustas, kokia yra žmogaus misija šiame pasaulyje.
Kūrybinių aukštumų pasiekimas, pasak jo, tėra atsitiktinumas.
„Mano manymu, visi žmonės yra kūrybingi, skiriasi tik tai, kaip susiklosto likimas. Tai, kad atsidūriau teatre – likimas. Nei daugiau, nei mažiau. Galėjau būti visiškai kitu žmogumi. Galbūt būtų ir geriau. Arba daug kartu blogiau – nežinau. Viskas yra atsitiktinumas. Ir atsitiktinumais aš tikiu“, – akcentavo jis.
A. Nekrošius pasakojo, kad būna laikotarpių, kai galima labai stengtis, bet viskas – bergždžiai. O pasitaiko momentų, kai kažkas ar paskambina, ar pasibeldžia.
Maestro yra pasakęs, kad visą laiką stato tą pačią pjesę, tik kitais žodžiais. Visas jas, pasak režisieriaus, jungia klausimas „kodėl“. Tiesa, pasak jo, esame pasmerkti nežinoti atsakymo į jį. „Nežinau atsakymo ir niekas nežino. Mes tik apsimetame, kad kažką suvokiame, suprantame. Net ir savo srityje mes nelabai kažką suvokiame“, – kalbėjo jis.
Savęs menininkas nelaikė karjeristu ir sakė tokių nemėgęs: „Nemėgstu tų, kurie yra įžūlūs, kurie meluoja, kurie braunasi atsisėsti į pirmą eilę. Tiems žmonėms, matyt, yra blogai. Jie skęsta, užtat atlieka daug judesių.“
Laidos vedėja N. Kazlaus, kalbėdama apie pašnekovą, sakė, kad ją „labai žavi žmogiškumas, kuklumas, didi ir labai mylima asmenybė“. Į tai menininkas atsakė, kad tiesiog stengiasi prie nieko neprisirišti.
„Stengiuosi prie nieko neprisirišti. Nei prie šios patalpos, nei prie kitos. Nes žinau, kad kažkada čia sėdės kitas žmogus ir kalbės kitaip. Tai natūralu“, – kalbėjo jis.
Dešimt trumpų N. Kazlaus klausimų A. Nekrošiui:
Ar esate gimęs po laiminga žvaigžde?
– Aišku. Jeigu gimiau.
– Ar dažnai dėkojate?
– Ne.
– Kokie jūsų teigiami charakterio bruožai?
– Mintys yra gražesnės už mano poelgius.
– Neigiami?
– Labai daug turiu.
– Kas svarbiausia vyrui gyvenime?
– Tėvai, vaikai ir anūkai. Viskas. Man tiek užtenka.
– Moteriai?
– Tas pats. Mes juk tas pats ir esame.
– Kas yra gyvenimo prasmė?
– Niekas negali atsakyti. Turbūt reikia net nebandyti apie tai galvoti. Juk negalvoji, kaip kvėpuoji – tai yra duota. Galima labai daug gražiai kalbėti, bet kam?
– Koks jūsų mėgstamas miestas, kuriame tikrai gerai jaučiatės?
– Namuose. Dabar Šiluva.
– Kaip apibūdintumėte, kas yra sėkmės žmogus?
– Sėkmė turi ir antrą pusę. Ir galbūt labai baisią. Nereikia žiūrėti į sėkmę kaip į kažkokią viršukalnę. Ji turi antrąją, sunkiąją pusę. Galbūt net dramatišką, tragišką. Gal nereikia trokšti tos sėkmės? Ateis, tai ateis, bet praeis. O praeina viskas.
– Koks yra Jūsų mėgstamas muzikos kūrinys, kurį galėtume pasiūlyti mūsų žiūrovams?
– Tristano ir Izoldos uvertiūra.
