Briuselyje atidaryta paroda apie Kauno tarpukario modernizmo architektūrą. Svarbiausias Belgijos menų centras BOZAR šiemet rengia visą parodų ciklą, skirtą šimtmečius švenčiančioms valstybėms. Lietuvos paroda tapo atspirties tašku didelei konferencijai, kaip tarpukariu kūrėsi sostinės naujai žemėlapyje atsiradusiose šalyse, tokių po Pirmojo pasaulinio karo buvo 9, taip pat – ko Europa gali semtis iš šimtmečio patirties.
Paroda apie Kauno moderniąją architektūrą Briuselio menų centre BOZAR, pasak parodos rengėjų, – dar vienas laimėjimas, siekiant, kad Laikinoji sostinė būtų įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Susidomėję lankytojai fotografuoja, ieško daugiau informacijos apie Kauną.
„Tikslas ir buvo – užkabinti, sudominti, ir galų gale atvežti į Kauną 2022 metais, kai Kaunas bus Europos kultūros sostine“, – sakė Lietuvos ambasadorė Belgijoje Rita Kazragienė.
Optimizmo architektūra – terminas, kurį galima taikyti 9 valstybėms, kai po Pirmojo pasaulinio karo žlugus dviem didelėms imperijoms, jos atsirado Europos žemėlapyje. Demokratinę valdymo sistemą perėmusios šalys ieškojo, kaip sukurti modernias nacionalines valstybes.
„Tai, kad ši paroda yra atidarome prestižiniame Briuselio menų centre BOZAR, yra didelis pasiekimas Kauno architektūros, Kauno moderniosios architektūros pripažinimui. Tačiau, kadangi tai yra labai tarptautinė meno erdvė, nebūtų taip paprasta imti ir parodyti vieno miesto architektūros istoriją. Būtent dėl šios optimizmo architektūros perspektyvos Kaunas tapo artimu simboliu didelei daliai Europos“, – kalbėjo parodos rengimo projekto vadovė prof. Marija Drėmaitė.
„Mūsų istorija panaši. Prieš 100 metų žemėlapyje atsirado daug naujų valstybių. Jose vyko didelių pokyčių. Per meną šiandien galime prikelti ir parodyti ano meto demokratijos simbolius, kaip šiuo atveju, vieno miesto vystymosi kelią. Tačiau svarbiausia, mano manymu, kad žiūrėdami į šią parodą turime matyti ne tik praeitį, bet ir galvoti apie mūsų ateitį, ką kuriame šiandien, ar tai – tiek pat vertinga“, – sakė Briuselio menų centro BOZAR vadovas Paulas Dujardinas.
BOZAR menų centre Kauno modernizmo architektūros paroda pasirinkta kaip atspirties taškas šį savaitgalį vykstančiai konferencijai apie miestų vystymą, architektūros kokybę ir kiekvienos šalies savastį.