Kultūra

2018.11.09 14:48

Kolegos ir bičiuliai atsisveikina su aktoriumi A. Storpirščiu: jis buvo mūsų mokytojas

Vilniuje, Jaunimo teatro Mažojoje salėje, atsisveikinti su antradienį mirusiu aktoriumi Arūnu Storpirščiu renkasi jo artimieji, kolegos aktoriai ir talento gerbėjai.

Aktorius A. Storpirštis mirė lapkričio 6-osios vakarą eidamas 69-uosius metus. Jis jau kurį laiką turėjo sveikatos problemų, o mirties priežastis – plyšusi aorta. Velionio brolis, aktorius Gediminas Storpirštis, pasakojo, kad aktorius net ir sirgdamas dirbo iki paskutinės dienos – dar tądien garsino filmą: „Jis negulėjo ligos patale ir iškeliavo garbingai.“ 

A. Storpirštis gimė 1950 metais Vilniuje, 1975-aisiais baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) aktorių laidą. Tais pačiais metais jis pradėjo dirbti Jaunimo teatre sostinėje ir šio teatro trupei priklausė iki šiol. Šiame teatre aktorius sukūrė daugiau kaip 30 vaidmenų. Aktorius turėjo sūnų Simoną ir dukrą Eveliną, abu pasuko garsiojo tėvo pėdomis ir pasirinko aktorystę. 

Kaip portalui LRT.lt teigia aktorius ir režisierius Vytautas Rumšas, A. Storpirštis buvo labai gili asmenybė, o kartu su sarkazmu turėjo hamletiško charakterio apraiškų. „Tai didžiulė netektis ne tik Arūno artimiesiems, bet ir mums visiems“, – sako kino ir teatro aktorė Vaiva Mainelytė.

Prisimena kaip šviesiu požiūriu pasižymėjusį mokytoją

Aktorius Evaldas Jaras, atėjęs pagerbti Arūno Storpirščio, sako prisimenantis jį kaip svarbų mokytoją: „Būdami studentai kartu mokėmės, žiūrėdavome spektaklius. Ką prisimenu pirmiausia – mokymąsi iš Arūno. Vėliau tapome kolegomis, nors scenoje susitikdavome ne taip ir dažnai. Tačiau būdavo visuomet smagu susitikus pasikalbėti – ar kulisuose, ar renginiuose.“

Pasak E. Jaro, nuo tokių žmonių kaip A. Storpirštis gyvenimas tampa šviesesnis. „Tikrai ne aš vienas pastebėdavau puikų jo humoro jausmą. Arūnas mokėjo į gyvenimą žiūrėti itin šviesiai ir su šiluma, nors jo paties gyvenime irgi pasitaikydavo klystkelių. Jis vis tiek žavėjo šviesiu požiūriu, to galėtų pasimokyti daugelis“, – teigia aktorius.

Gražiausia – polėkis ir laisvė

Martynas Starkus LRT.lt teigia turėjęs ilgą ir gilų santykį su Arūnu Storpirščiu: „Mes daug kartu dirbome. Buvau labai jaunas, todėl laikau jį ypatingai svarbiu gyvenimo mokytoju.“

E. Blaževič/LRT nuotr.

Kaip sako M. Starkus, dėkingumas, kurį jaučia iškeliavusiam mokytojui, yra itin didelis. „Esu dėkingas už daugybę dalykų. Man, kalbant apie Arūną, gražiausia buvo polėkis. Jis labai mylėjo gyvenimą, buvo laisvas žmogus. Todėl kalbėti apie tai labai sunku“, – atvirauja pašnekovas.

Tiki, kad A. Storpirštis nebus pamirštas 

Aktorius Adolfas Večerskis, dirbęs kartu su A. Storpirščiu, tikina maloniai prisimenantis pirmąjį Algimanto Puipos filmą: „Kartu su Arūnu jame vaidinome visą vasarą. Per tiek laiko teko pažinti vienas kitą, susidurti su įvairiomis situacijomis. Arūnas buvo puikus žmogus, o kiekvieno bendraamžio išėjimas man yra didelė netektis.“

Tačiau, priduria A. Večerskis, toks yra gyvenimas ir su netektimis tenka susitaikyti. „Būni būni, gyveni, o tada žmogus kažkur dingsta. Tačiau žmogus nėra tik daiktas, o ir siela. Arūno mirties faktas mane suerzino, bet aš fatalistas ir žinau, kad mūsų visų pabaiga tokia. Be to, jis tokios profesijos, kad vis tiek vienur ar kitur vis pasirodys. Anksčiau galėdavai pasakyti: sveikas, Arai! Dabar tik – amžiną atilsį... Pirmoji frazė būtų gražesnė“, – teigia aktorius.

Linki ir kitiems mažiaus skųstis, daugiau gyventi

Aktorė Violeta Podolskaitė, kalbėdama apie A. Storpirštį, teigia, kad prisiminimai apie kolegą – vien tik džiugūs ir šviesūs: „Prisiminiau štai ką – kai vykdavome į gastroles ir jis, bevažiuojant, pamatydavo pievą laukuose, būtinai sustodavo, suorganizuodavo komandą ir žaisdavo futbolą. Jam labai patiko sportas. Jaunimo teatre buvo televizorius, todėl kartais, kai repetuodavome, jis stengdavosi baigti viską kuo greičiau ir išbėgdavo stebėti varžybų.“

A. Storpirštis, kaip priduria aktorė, buvo nuostabus tuo, kad mokėjo gyventi. „Arūnas jautė gyvenimo skonį, ant jo negalėdavai ilgai pykti. Tai nuostabaus ir garbingo žmogaus savybės. Turiu pabrėžti, koks Arūnas buvo kultūringas – tai jo tėvų nuopelnas. Galima jį vadinti kilmingu žmogumi“, – sako V. Podolskaitė.

BNS nuotr. 

Aktorės ir A. Storpirščio kolegės tvirtinimu, džiugina ir net stebina, kad apie iškeliavusį kūrėją nėra blogų pasisakymų: „Skaitau, kas parašyta, skaitau komentarus ir nematau nė vieno blogo. Taigi jis sugebėjo taip gyventi, kad nieko neužgavo, buvo garbingas iki paskutinės akimirkos.“

Paklausta, ko iš A. Storpirščio gali pasimokyti kiti aktoriai, V. Podolskaitė pabrėžia toleranciją ir kultūringumą. „Taip pat iš Arūno galima pasisemti įkvėpimo ir kaip reikia žiūrėti į gyvenimą – ne įsikibus rankomis ir kojomis dėl visko, o tiesiog džiaugtis. Jis net ligos pakirstas sugebėjo gyventi, niekada nesiskundė ir nesakė nieko blogo. Mums taip pat reikėtų mažiau skųstis ir daugiau džiaugtis“, – tikina aktorė.

A. Storpirštis pašarvotas Jaunimo teatro Mažojoje scenoje, o šeštadienį aktorius amžinojo poilsio atguls Antakalnio kapinėse esančiame Menininkų kalnelyje. 

Kviečiame prisiminti akimirkas su A. Storpirščiu:

LRT TELEVIZIJOS laida „Legendos. Arūnas Storpirštis“.

LRT TELEVIZIJOS laida „Gyvenimas“.

LRT RADIJO teatre 1985 m. įrašyta radiofonizacija „Kaip buvo suvedžiotas Hadlibergas(spektaklis sukurtas Marko Twaino apsakymo „Žmogus, kuris demoralizavo Hadlibergą“ motyvais).

LRT RADIJO laida „Nepamirštami vardai“ (1983 m.).

LRT RADIJO teatre 1985 m. įrašyta radiofonizacija „Kaip buvo suvedžiotas Hadlibergas” (spektaklis sukurtas Marko Tveno apsakymo „Žmogus, kuris demoralizavo Hadlibergą” motyvais).

Kazio Sajos tragikomedija „Klaustrofobija, arba pasivažinėjimas liftu“ .