Arūnas Storpirštis buvo labai gili asmenybė, o kartu su sarkazmu turėjo hamletiško charakterio apraiškų. Taip LRT.lt sako aktorius ir režisierius Vytautas Rumšas, sužinojęs apie bendražygio netektį. „Tai didžiulė netektis ne tik Arūno artimiesiems, bet ir mums visiems“, – sako kino ir teatro aktorė Vaiva Mainelytė.
„Mes visi turime savo vaidmenį. A. Storpirštis, nors ir turėjo gerą humoro jausmą, jis kartu buvo labai gilus žmogus, turėjo gilią dvasią. Ir į ją, matyt, nelabai ką įsileisdavo. Po to šaunaus vyruko įvaizdžiu slypėjo labai gilus žmogus“, – LRT.lt teigė aktorius.
Anot V. Rumšo, A. Storpirštis galėjo suvaidinti tokius vaidmenis, kurie kitiems būtų atėmę žadą.
„Vis dėlto daug kas priklauso ir nuo režisierių, jei būtų atsiradęs kažkoks režisierius, kuris būtų dar plačiau pažiūrėjęs į jo asmenybę... Tai buvo platesnio diapazono aktorius, kur kas platesnio. Yra daug tokių aktorių – ir senosios, ir naujosios kartos, kurie kartais būna įspraudžiami į vagą ar bėgius. Eini, eini, ir niekas kartais nepažiūri, kad gali būti ir visai kitoks, dar gilesnis žmogus. Pasakyčiau, kad A. Storpirštis turėjo hamletiško charakterio apraiškų“, – kalbėjo V. Rumšas.
Aktorius sako, kad jam labai gerą įspūdį paliko vienas paskutiniųjų filmų, kuriame vaidino A. Storpirštis, – „Dėdė, Rokas ir Nida“. „Nesusidūriau su juo teatro scenoje, bet esame vaidinę serialuose, filmuose“, – prisimena aktorius.
Visuomet laikėsi didvyriškai
Režisierius Raimundas Banionis, kuriam teko nemažai dirbti su Arūnu Storpirščiu, sako pažįstantis aktorių labai seniai: „Nuo tada, kai baigiau institutą, artimai draugavome, mažiau tik paskutiniu metu. Jis filmavosi ir mano pirmame dokumentiniame filme, labai man padėjo. Taip pat Arūnas vaidina mano naujausiame vaidybiniame filme ,,Purpurinis rūkas“, filmas pasirodys tik vasario mėnesį.“
R. Banionis teigia, kad A. Storpirštis buvo puikus aktorius ir visi tai žino. „Jis labai draugiškas žmogus, kuriuo galima pasitikėti. Sunku apie tai dabar kalbėti, tai tikrai geras žmogus, geras draugas. Žmogus, kuriuo galima pasiremti. Arūnas niekuomet nenusisukdavo, visuomet padėdavo. Pagalbą jis suprato kaip natūralią žmogaus būseną“, – tvirtina aktoriaus draugas.
Pasak R. Banionio, buvo matyti, kad A. Storpirštis sirgo, tačiau pats aktorius to neparodė: „Jis visuomet laikėsi labai didvyriškai, stoiškai, niekad neprarado humoro jausmo ir šviesaus požiūrio į gyvenimą.“
Niekuomet nesiskųsdavo, kad sunku
Justinas Krisiūnas, kurio filme „Dėdė, Rokas ir Nida“ dėdę Gintarą įkūnijo A. Storpirštis, tvirtina palaikęs su aktoriumi labai šiltus santykius. „Mes vis susiskambindavome, kaip tik šiandien norėjau jį kviesti į savo naujo filmo premjerą. Tuomet gavau žinutę, kad Arūnas išėjo. Galiu pasakyti, kad jis buvo vienas mano mokytojų. Gyvenimo mokytojų, manau...“, – teigia kūrėjas.
Anot J. Krisiūno, kuriant filmą kartu su A. Storpirščiu dažnai tekdavo atsisėsti ir pasikalbėti apie gyvenimą: „Jis niekada nėra pasakęs, kad pavargo, kam viso to reikia. Jei reikėdavo dar vieno dublio, jis stodavosi ir filmuodavosi iki tol, kol bus gerai.“
Režisierius sako, kad net pačiomis sudėtingiausiomis akimirkomis A. Storpirštis sakydavo, kad tokia jau jo profesija ir reikia stengtis tiek, kad būtų gerai. „Jis buvo nuostabus žmogus, be galo mylintis savo profesiją.“
Teatre paliko neišdildomą įspūdį
A. Storpirščio kolega Kostas Smoriginas teigia prisimenantis draugą tokį, koks jis buvo jaunystėje: „Arūnas buvo gražus, sportiškas, garbanotasi plaukais. Jis buvo ypatingai dailus. Arūnas tikrai profesionalus aktorius, be to, jis sugebėdavo visuose vaidmenyse išlikti tokiu, kokiu norėjo būti.“
Kalbėdamas apie asmenines A. Storpirščio savybes, K. Smoriginas akcentuoja draugiškumą ir jautrumą. „Apie Arūną galima pasakyti, kad jis ištikimas draugas ir malonus žmogus, su kuriuo buvo labai lengva bendrauti. Žinoma, jaunystėje visi draugavome labiau, vėliau žmonės nutolsta, nes atsiranda šeima, vaikai, anūkai...“, – teigia K. Smoriginas.
K.Smoriginas, BNS nuotr.
Teatre A. Storpirštis paliko neišdildomą įspūdį, įsitikinęs jo bendražygis K. Smoriginas, o štai kino kūrėjai galėjo tuo pasinaudoti labiau. Kalbėdamas apie ligą ir patirtus sunkumus, K. Smoriginas patvirtina, kad A. Storpirštis niekuomet nesiskųsdavo.
V. Radžiūno/LRT nuotr.
„Tai didžiulė netektis ne tik Arūno artimiesiems, bet ir mums visiems“, – sako kino ir teatro aktorė Vaiva Mainelytė. Ji reiškia užuojautą aktoriaus šeimai, artimiesiems bei kolegoms, kurie jį pažino ir kurie su juo dirbo.
Aktorė pasakoja, kad kiek daugiau nei prieš tris dešimtmečius įvyko gražus jų susitikimas: „Pamenu, Lietuvos televizija filmavo juostą „Pelėkautai“, kurioje mudu su Arūnu atlikome pagrindinius vaidmenis. Įkūnijome sutuoktinius pensionato šeimininkus Ralstonus.“
Nors, anot V. Mainetytės, likimas lėmė, kad po šio vaidmens aktoriai mažai bendravo, jai visuomet būdavo labai malonu scenos partnerį pamatyti teatro scenoje, televizoriaus ar kino teatro ekrane. Aktorės atmintyje A. Storpirštis išliko kaip puikus kolega, scenos partneris, visuomet buvęs labai džentelmeniškas ir paslaugus, niekada neatsisakydavęs pagelbėti ar pasikartoti tekstą.
„Pamenu, su juo būdavo labai smagu pasikalbėti, Arūnas turėjo puikų humoro jausmą. Vadinau jį Lietuviškuoju Belmondo, įžvelgiau tam tikrų išorinių panašumų, – pasakoja žinoma aktorė. – Ir kaip aktorius jis buvo labai talentingas, jis visuomet atrasdavo personažo charakterį.“
Prisimena kaip reto gerumo žmogų
Aktorius ir režisierius Algirdas Latėnas LRT RADIJUI sako, kad, pagalvojus apie A. Storpirštį, veide visuomet atsiranda šypsena: „Prisimenu, kaip jis atėjo į mūsų kursą iš karto po armijos. Nutiko taip, kad mes labai pajutome vienas kitą, sutapo mūsų laukai, ir prasidėjo bendra darbų epopėja. Esame visko prikrėtę ir už teatro sienų, kas liko tik tarp mūsų. Susitikę vis pakalbėdavom, kokie tuomet durniai būdavom...“
Pasak A. Latėno, iš draugystės ir bendro darbo su A. Storpirščiu tikrai yra ką prisiminti. „Dabar man jau teks kalbėtis vienam, tai moku daryti, nes išėjusių yra daug. Galiu pasakyti, kad Arūnas man buvo kaip brolis, mes net vienas kito tėvus pažinojome“, – tvirtina pašnekovas.
A. Latėnas, BNS nuotr.
A. Latėnas pabrėžia, kad A. Storpirščio nesugebėdavo pakinkyti nė vienas režisierius: „Be to, jis turėjo retą ir itin gerą humoro jausmą, taip pat teisybės jausmą – tiek gyvenime, tiek darbe. Mums, kartu bedirbant, tereikėdavo susižvalgyti ir suprasdavome vienas kitą. Arūnas buvo žmogus, turintis didelį humoro jausmą, geranoriškas kitiems. Pyktį jis rodydavo labai retai, buvo reto gerumo.“
