Dzūkijoje, senosiose Margionių kaimo kapinaitėse, kasmet liepsnoja Vėlinių laužas. Tokia tradicija, kai aštuonias dienas prie laužo meldžiamasi už mirusiuosius, deginami seni kryžiai ir kapinaitėse augę medžiai, išlikusi tik Dzūkijoje.
Daugiau nei keturis dešimtmečius Margionių ir aplinkinių kaimų gyventojai maldomis, giesmėmis ir liepsnojančiu laužu pagerbia visus, atgulusius kapinaitėse. Tradicija nebuvo nutrūkusi ir sovietmečiu.
Kapinaitėse laužas liepsnoja aštuonias dienas. Jame deginami čia jau virstantys medžiai bei seni mediniai arba laikinieji kryžiai. Prieš porą metų vėjas išvertė šimtametę drevinę pušį – ši kaimui buvo tarsi altorius.
„Niekas nežino kas atsitiko, Dievulis po nakties paguldė ją gražiai, nieko nesugadino, nieko“, – sako margioniškė Danutė Kvaraciejienė.
Anot etnografų, deginti laužus – senas baltų paprotys.
Plačiau apie tai – Rūtos Lankininkaitės reportaže.
