Kultūra

2018.10.29 12:13

Lietuvių istorinės spragos ne išimtis – jauni vokiečiai apie karą sužinojo tik iš serialo

Rytis Zemkauskas, LRT KLASIKOS laida „Kultūros sostinė“, LRT.lt2018.10.29 12:13

Sovietmečiu žmonės įprato nekalbėti, todėl, atgavus nepriklausomybę, reikėjo per trumpą laiką susigrąžinti didelę dalį savo istorijos. Taip LRT KLASIKOS laidoje „Kultūros sostinė“ sako VDU dėstytoja Daiva Citvarienė. Jos teigimu, ne tik lietuviai turi istorinių spragų – jaunesnė vokiečių karta apie karo įvykius sužinojo tik aštuntajame dešimtmetyje, pasirodžius amerikiečių serialui apie Holokaustą: „Pasirodo, buvo daugybė tėvų, nepasakojusių vaikams apie karą. Galbūt jie nenorėjo apie tai šnekėti, galbūt užblokavo savo atmintį.“  

Seneliai nekalbėjo, o jų niekas ir neklausė

Apie savo istoriją žmonės žino labai mažai, sako Daiva Citvarienė. Pasak jos, tai išryškėjo pradėjus kalbėtis su žmonėmis ir rinkti jų prisiminimus: „Žinoma, tai lėmė, kad daugybę dešimtmečių daugelis net negalėjo pažinti savo istorijos, daugelyje šeimų buvo tylima apie tai, kas nutiko seneliams, tėvams ar kitiems artimiesiems.“

Dar viena problema, pasak D. Citvarienės, yra tai, kad vyresnioji karta nebuvo linkusi atvirai dalytis savo patirtimis. „Sovietmečiu žmonės įprato nekalbėti. Dabar suprantame, kad seneliai nelabai ką pasakojo, o mes ir neklausinėjome. Todėl, atgavę nepriklausomybę, turėjome atlikti didelį darbą per trumpą laiką. Kai dabar kalbame apie partizanus, suvokiame, kiek nedaug apie juos žinome. Nepaisant to, kad po 1990-ųjų siekta susigrąžinti didelę dalį istorijos, atgavome dar labai nedaug“, – teigia dėstytoja.

D. Citvarienė akcentuoja, kad lietuviai linkę domėtis vadinamąją „sava“ istorija, bet kai kuriuos bendrapiliečius, taip pat gyvenusius tame pačiame mieste, pamiršta: „Ta „sava“ istorija – etninių lietuvių istorija. Tačiau, pavyzdžiui, Kaunas, kuris labai didžiuojasi tuo, kad yra lietuviškas miestas, tokiu tapo tik sovietmečiu. Kaunas niekada nebuvo grynai lietuviškas, bet ten gyvenusių žydų ar lenkų istorijos taip ir nėra kam papasakoti. Tik pastaraisiais metais imame ją atrasti.“

Savo istoriją prastai išmano ne tik lietuviai

Istorikas Arvydas Pakštalis juokauja, kad pamirštos istorijos Lietuvoje nedaug, gerokai daugiau – nežinomos istorijos. „Kai atgavome nepriklausomybę, ėmėmės išsamiai tirti LDK istoriją, bet apie kai kuriuos kitus dalykus nieko nežinome. Nors Vilnius ar Šiauliai turi parašytą savo miesto istoriją, Kaunas vis dar to laukia, tėra pirmasis tomas. Klausimas, ar užmarštis mums neleidžia to tęsti ir aprašyti, ar nežinojimas?“, – svarsto pašnekovas.

D. Citvarienės teigimu, susirūpinimas dėl istorijos ir jos išmanymo Lietuvoje nėra išimtis: „Vokiečiai (pokariu gimusios kartos) apie tai, kas vyko jų šalyje Antrojo karo metu, sužinojo tik maždaug aštuntojo dešimtmečio viduryje, kai pasirodė amerikiečių sukurtas serialas apie Holokaustą. Pačius vokiečius ištiko šokas. Daugybė istorikų turėjo visuomenei aiškinti, kad tokie įvykiai tikrai buvo. Pasirodo, buvo daugybė tėvų, nepasakojusių vaikams apie karą. Galbūt jie nenorėjo apie tai šnekėti, galbūt užblokavo savo atmintį.“

Paklaustas, kokią naudą suteiktų nutylėtų istorijos įvykių sugrąžinimas, A. Pakštalis pirmiausia mini pažinimo džiaugsmą. „Be to, netikėti atradimai sukelia pasididžiavimą savo miestu ar šalimi. Juk kalbame ne tik apie juodus istorijos puslapius, kurie pamiršti. Iš tiesų nežinome ir daugybės šviesių, sėkmingų istorijų“, – tvirtina istorikas.

Parengė Virginija Sližauskaitė.