Kultūra

2018.10.24 14:03

Tapytojas Klošaras: vyriški nokautai yra juokas, palyginus su gaunamais iš mylimų moterų

Sielos nokautas, gaunamas iš mylimos moters, yra pats baisiausias, nes siela neatsistato taip greitai kaip kūnas, LRT PLIUS laidoje „7 Kauno dienos“ sako tapytojas Anatolijus Michailovas-Klošaras. Laidoje taip pat – reportažas apie kūrybinę stovyklą „Modernizmas ateičiai“, pasivažinėjimas problematiškiausiomis Kauno eismo vietomis.  

Nuo bokso ringo prie molberto – apie skaudžius mylimų moterų nokautus ir vidinius protestus

Norėdami būti pastebėti, menininkai ir kūrėjai neretai stengiasi išsiskirti ne tik savo darbais, bet ir asmenybe – galbūt stačiokiška ar ekscentriška, priverčiančia aplinkinius pasijusti nepatogiai. Tiesa, tapytojui Anatolijui Michailovui-Klošarui to visai nereikia. Iš prigimties drąsus ir žodžio kišenėje neieškantis menininkas, vaikščiodamas po savo darbų galeriją, netikėtai rėžia: „Daug kas sako, kad turiu daugybę moterų. Bet jūs tik pažiūrėkite į muzikantą Micką Jaggerį. Šis jų turėjo tūkstantį!“ Tapytojo asmenybės, kaip ir ryškių darbų, nepaisančių jokių taisyklių ar normų, nepastebėti tiesiog neįmanoma.

Stopkadras

Kūryba protestuoja prieš visuomenę

Klošaras, išvertus iš prancūzų kalbos reiškia „valkata“ arba „laisvas žmogus“. Būtent toks tapytojo Anatolijaus Michailovo-Klošaro požiūris į save ir jį supantį pasaulį. „Tapyba ir menas – kosmopolitiniai dalykai, kurie priklauso visiems. Tapyba man – protestas prieš visuomenę. Aš protestuoju savo darbais“ – kalbinamas Kaune, „Parko galerijoje“ 60-mečio jubiliejaus proga surengtoje darbų parodoje tikina Klošaras.

Menininkas ignoruoja mokyklines tiesas, nepataikauja publikai. Jis nepaiso jokių taisyklių ar normų. Prieš dešimtmetį išvykęs iš Lietuvos, buvęs bokso treneris ir savamokslis menininkas į Kauną užsuka vos kartą per kelerius metus. Daugiausia savo darbus eksponuoja kitose Europos šalyse – Prancūzijoje, Austrijoje, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, kuriose jau surengė apie 25 parodas.

Naujamiesčio kvartalų ateities vizijos

Netikėtai atsiradęs sodas kvartalo viduryje? O gal antram gyvenimui prikelti kioskai, ar apžvalgos bokštas Kauno naujamiestyje? Tokias įdomias idėjas miestui siūlė kūrybinės stovyklos „Modernizmas ateičiai“ studentai ir lektoriai, bandę į Kauno miesto paveldą pažvelgti iš urbanistinių pratimų perspektyvos. Beveik savaitę pasiskirstę į komandas, studentai ir lektoriai tyrinėjo keturis skirtingus Kauno naujamiesčio kvartalus: buvusio „Merkurijaus“ prieigas, Miško ir Kęstučio gatvių sankirtą, prie Soboro prisišliejusius medinius namukus, atveriančius nematytus rakursus į Žaliakalnį bei Putvinskio gatvę bei ją įrėminantį šlaitą.

Tačiau labiausiai Kauno modernizmo architektūra sužavėjo lektorę Hannah Corlett iš Barleto architektūros mokyklos Londone. „Kaunas išsiskiria ornamentika, kuri modernizme pasitaiko retai. Taip pat labai įdomus derinys tarp rytų Europai būdingos architektūros ir stiprios itališkos architektūros įtakos. Išskirčiau ir pastatų konstrukcijų, detalių kokybę – galbūt todėl, kad juos statė privatūs asmenys, kurie buvo suinteresuoti jų ilgaamžiškumu. Nežinau, ar tai yra būdinga, bet šviesa, kuri sklido visas dienas, krisdama ant pastatų juos „vertė“ tiesiog dainuoti. Atrodo nuostabiai“, – komplimentų miesto architektūrai negailėjo lektorė.

Transporto kamščiai – kiek laiko juose praleidžiame?

20 minučių – tokia yra vidutinė kelionės trukmė Kauno mieste. O kiek minučių sugaištame spūstyse? Su Kauno savivaldybės transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėju Pauliumi Keru „7 Kauno dienų“ kūrybinė komanda pravažiavo problematiškiausias miesto eismo vietas.

„Kaunas – gera vieta gyventi. Neturime tokių spūsčių, kokios įprastos kituose Europos miestuose. Vienoje spūstyje laukimo laikas neviršija 5–7 minučių. Vidutiniškai per dieną miestietis eismo spūstyje gali prarasti ne daugiau kaip 10 minučių“ – teigia P. Keras. Pagrindinė priežastis, dėl ko transporto kamščių daugėja – augantis automobilių skaičius. Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje užregistruota 8 procentais daugiau automobilių nei praėjusiais metais tokiu metu. „Daugiau šeimų įsikelia gyventi į miesto pakraštį, dėl to automobilių daugėja, sudėtingesnė eismo situacija darosi ir miesto prieigose“, – spūsčių didėjimo priežastis įvardina pašnekovas.

Pokalbis 450: nuo bokso ringo prie molberto

„Senų vyrų nėra, būna tik neturtingi“ – tikina charizmatiškasis tapytojas A. Michailovas-Klošaras. Kalbinamas menininkas pasakojo apie boksą, tapybą ir meilę, apie vienintelį įstatymą, kurio šventai laikosi visą gyvenimą. Menininkas taip pat paatviravo apie skaudžiausius nokautus, kuriuos sukėlė ne stiprūs priešininkai vyrai, bet mylimos moterys.

„Vyriški nokautai yra vienas juokas, palyginus su tais, kuriuos gauname iš mylimų moterų. Sielos nokautas – pats baisiausias, nes ši taip greitai neatsistato, kaip kūnas“, – teigia Klošaras. Kaip niekada atviras ir drąsus pokalbis apie silpnybes, stiprybes bei moteris, kurios – neatsiejama menininko gyvenimo dalis bei įkvėpimo šaltinis.