Šeštadienį paskelbta apie garsaus Lietuvos skulptoriaus Romualdo Kvinto mirtį. Jo kolegė, dailės istorikė Giedrė Jankevičiūtė sako, kad kultūrą jis stengėsi nukelti nuo postamento, o jo skulptūros lengvai rasdavo kelią į miestų erdves.
„Tikrai didelė netektis, nes pastaraisiais metais R. Kvintas dirbo labai intensyviai, jam sekėsi, jo skulptūros lengvai surasdavo kelią į miestų erdves, buvo mėgstamos ir žinomos ir pratino žmones prie skulptūrinės raiškos, o tai nėra paprasta“, – apie kolegą LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“ kalbėjo dailės istorikė Giedrė Jankevičiūtė.
Pasak jos, skulptorius priklausė tai kūrėjų kartai, kuri stengėsi kultūrą nukelti nuo postamento. Nors jis gimė tais pačiais metais kaip ir pripažinti modernistai Ksenija Jaroševaitė, Vladas Urbanavičius, Mindaugas Navakas, bet pasirinko kiek kitokį kalbėjimo būdą ir kitokį kelią skulptūroje.
„Stilių, tą mums pažįstamą Kvintą atrandame jau 10 dešimtmečio pabaigoje. Iki tol jis buvo toks poetiškas, metaforiškas, bet ta raiška jam buvo truputį svetimoka“, – pasakojo G. Jankevičiūtė.
Kūrėjas žinomas iš tokių savo darbų kaip Romain Gary ir Daktaro Cemacho Šabado skulptūros Vilniuje, Danieliaus Dolskio Kaune, Vytauto Kernagio Nidoje, memorialinės lentos Hermanui Perelšteinui, Ferdinandui Ruščicui.
„Simboliška, kad R. Kvintas sukūrė skulptūrą, atminimo ženklą Vytautui Kernagiui. Šiandien, išgirdus šitą liūdną žinią, norom nenorom ateina mintys apie tų dviejų kūrėjų, kurie padarė labai didžiulę įtaką mūsų kokybiškai populiariajai kultūrai, likimų panašumus“, – atviravo garsaus menininko kolegė.
Parengė Ineta Nedveckė.
