Kultūra

2018.10.16 07:23

Praūžė „Klaipėdos mados savaitė“: lietuviams vis dar sunku įsilieti į pasaulines rinkas

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2018.10.16 07:23

Klaipėdoje baigėsi svarbiausias metų mados renginys pajūryje – „Klaipėdos mados savaitė“. Mados verslo dirbtuvės, drabužių, bei makiažo tendencijų pristatymai, paskaita apie interjero naujoves, maisto degustacija, filmų apie madą peržiūros – iš viso per 30 renginių, šeši iš jų edukaciniai, skirti mados kryptims pristatyti ir aptarti.

Mados savaitė baigėsi masiškiausiu renginiu – madų šou, kuriame savo kolekcijas pristatė 12 mados kūrėjų iš Lietuvos, Estijos ir Kaliningrado srities. Per visą ekspozicijų salę nutįsęs podiumas neįprastoje erdvėje – Klaipėdos parodų rūmuose, kur dažniau galima pamatyti dailės ar fotografijos parodą. Šių metų podiumo tema vienijusi didžiąją dalį kolekcijų – „Atgal į praeitį“.

„Klaipėda – labai gražus, mažas miestas, man patinka. Prekiauju savo drabužiais Lietuvoje, bet niekur nesireklamuoju, šis pristatymas – vienintelis dalykas, ką darau vieną kartą metuose“, – sako dizainerė iš Talino Raili Nolvak.

Klaipėdoje praūžusi „Mados savaitė“ paliko jos dalyviams ir lankytojams ne tik gražius prisiminimus apie drabužių kolekcijas, bet po vykusių forumų, diskusijų ir seminarų apmąstymus apie mados industriją ir jos paslaptis.

Pasaulinės mados pramonės vertė – 3 trilijonai dolerių, o tai sudaro apie 2 proc. viso pasaulio bendrojo vidaus produkto. Šioje rinkoje dirba per 300 milijonų žmonių, todėl lietuviams konkuruoti nėra paprasta.

Pasak mados žurnalisto Arnoldo Remeikos, ėjimas į pasaulinę rinką yra sudėtingas, todėl reikalinga gera strategija, planas, planas B, realistiški lūkesčiai bei situacijos vertinimas.

„Labai dažnai kūrėjai nuvažiuoja į Londono mados savaitę, į vieną didžiausių pasaulyje mados renginių tam, kad per 20 minučių išleistų visus sutaupytus pinigus ir parodytų savo kolekciją. Tačiau, deja, efekto nebūna iš vieno karto.

Apskritai, kiekvienas turi nuspręsti, kokiu keliu jam eiti. Jeigu nežinai pats, reikia paklausti žmonių, kurie ten jau yra buvę,  dalyvavę, matę, patys per savo klaidas kažko išmokę. Galbūt nereikia važiuoti į Londoną, gal reikia važiuoti į Kijevą? O gal reikia važiuoti į Seulą? O galbūt visai nereikia važiuoti į jokius renginius, gal reikia vystyti elektroninę prekybą ir iš to gyventi? Kelių yra labai daug, reikia tiesiog domėtis ir neturėti iliuzijų“, – sako mados žurnalistas.

Facebook nuotr.

Lietuvius pasaulinėje mados industrijoje kol kas garsina tik drabužius demonstruojantys modeliai, o mūsų prekės ženklai išskirtinėmis sėkmės istorijomis kol kas pasigirti negali.  „Klaipėdos mados savaitės“ forumo ekspertai pripažįsta, jog dvi didžiausios lietuvių dizainerių klaidos yra nesugebėjimas rasti stipraus identiteto ir vadybos stoka.

„Nebūtinai reikia žiūrėti į sostines, kai kuriems ženklams puikiai sekasi ir Jungtinės Karalystės rinkoje, tačiau ne Londone. Jie nei čia, nei Londone žinomi, bet žinomi mažuose miesteliuose ir juos perka tam tikras segmentas pirkėjų. Tiesiog reikia labai gerai žinoti savo pirkėją ir į jį taikyti, o ne iliuzijų pasaulyje bandyti patekti į didžiuosius prekybos centrus ir eiti mados savaičių podiumais. Yra du skirtingi dalykai, ar tai verslas, ar kažkoks šou“, – mano lietuviškų prekės ženklų atstovė Ieva Zubavičiūtė.

Tuo tarpu dizainerė Julija Janus paskelbusi, jog perkelia verslą į internetą, visgi madingąją savaitę fiziškai sugrįžo į Klaipėdos rinką. Pasak kūrėjos, žmonėms vis dar reikia vietos, kur galima rūbą pamatyti, paliesti ir pasimatuoti. Ne mažiau sėkmingam verslui svarbi ir idėja, drabužį lydintis turinys, nes rūbas yra žmogaus dalis, atspindinti nuotaiką ar charakterį.

„Visi matome, kaip greitėja mada ir kaip ji pinga, o tai veda į labai didelę taršą. Ir ta tarša Lietuvoje dar neįvertinta. Rūbai, kurie yra sintetiniai, jų išmetimas yra toksiškas. Lygiai taip pat kaip ir plastiko, tik tie rūbai, kurie yra pagaminti iš natūralių medžiagų – medvilnė, vilna, šilkas, linas – grįžta pas mus komposto būdu. Tai reiškia, kad jei užtikrina mūsų vartojimo žiediškumą“, – pasakoja J. Janus.

Pasak dizainerės sveikintina, tai, kad „Klaipėdos mados savaitėje“ kalbama ne tik apie verslą, bet ir apie tvarią madą. O, anot kūrėjos, geriausiu Lietuvos mados verslininku galėtų tapti tas žmogus, kuris sugalvos, kaip nebrangiai perdirbti sintetinius pluoštus ir iš jų sukurti naujus daiktus.

Plačiau – reportaže.