Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje ir Bernardinų vienuolyne atlikti įspūdingo masto restauravimo darbai – baigtas trečiasis darbų etapas. Keliolika metų tvarkomas kultūros paveldo objektas restauratoriams vis pateikia staigmenų. Taip nutiko ir šiame etape – rasta sieninės tapybos, kitų ansamblio istoriją papildančių architektūros detalių.
Architektūros istorijos vadovėlis – taip Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios ir vienuolyno ansamblį vadina architektė Asta Prikockienė. 500 metų skaičiuojantys pastatai atspindi kone visus architektūros laikotarpius, bet ansamblis restauratoriams vis pateikia staigmenų. Jas saugo ir naujos liaudies meistro Henriko Ratauto sukurtos, įspūdingais raižiniais puoštos, šoninės bažnyčios durys.
Trečiajame bažnyčios tvarkymo darbų etape buvo atnaujintas bažnyčios interjeras – sutvarkytos skliautų, presbiterijos ir pagrindinės erdvės, restauruota lipdyba iš stiuko. Bažnyčios sienos perdažytos XVII a. naudotų dažų atspalviais – pilka ir kalkine balta. Atliekant darbus aptikta ir ankstyvosios tapybos fragmentų.
Jei bus lėšų ir noro, ateityje sieninę tapybą sako galima atidengti ir restauruoti.
Tvarkant vienuolyną taip pat būta netikėtumų – refektoriuje rastas kolonos pamatas, o vienoje iš senųjų zakristijų – įspūdingi slenksčio akmenys. Pagal rastąjį XV a. pabaigos grindų keraminės plytelės pavyzdį buvo pagamintos naujos rankų darbo plytelės.
Viena seniausių Kauno bažnyčių ir vienuolynas pradėti statyti apie 1492 m. Manoma, jog bažnyčios architektas buvo Mykolas Enkingeris, tas pats, kuris kūrė Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčias Vilniuje.
Sovietmečiu bažnyčia buvo paversta vaistų sandėliu. Atgavus nepriklausomybę, 1993 m. bažnyčia ir vienuolynas perduoti pranciškonams.
Plačiau apie tai – Loretos Mačiulienės reportaže.
