Svobiškėlio kaime duris atvėrė muziejus, kviečiantis atrasti nežinomo ir nesuprasto menininko pasaulį.
Molėtų rajone įsikūrusioje „Giedroje“ galerijoje bemaž trisdešimties įvairių objektų sąrašą papildė muziejus, kuriame eksponuojamos skulptūros, tapybos darbai, piešiniai ir net poezija.
„Kitoks – žiauri diagnozė – kitoks / Vienatvė skaudžiai spaudžia ranką / Visi pašėlę breiką šoks / Ir šoksiu aš / tačiau per langą. Baltoji varna be sparnų / tarp vištų tupi ant laktos / šešėlis nardo tarp dienų su tatuiruote ant kaktos. Ir meditacija stikle / ir bandymas nykus pritapti / ir veidrodžio tylusis ne / ir juodos raidės juodą naktį.“ Jisai tuos eilėraščius karpydavo iš spalvotų popierių ir klijuodavo ant sienų“, – sako tapytoja Giedra Purlytė.
Muziejaus atidarymo vakarą Audrio Purlio kūryba suskambo ir jo paties balsu.
„Nomeda, Rytis jį, Audrį, kažkada pasigavo ir įrašė šitas dainas. Jos yra visiškai buitinis įrašas, bet mes jų neturėtume. Tai įvyko Nomedos ir Ryčio dėka, ačiū“, – sako G. Purlytė.
Užėjus į muziejų žvilgsnį iškart patraukia kūrinių gausa ir įvairovė, neįprastai išeksponuoti tapybos darbai. Būtent taip kūriniai buvo išeksponuoti menininko dirbtuvėje.
„Taip, atrodo barbariška prikalti, bet jie buvo prikalti. Ir kai aš nuėmiau nuo jo dirbtuvės lubų, tai mes tiesiog į tas pačias skyles kalėm vinis“, – pasakoja tapytoja G. Purlytė.
Kūrėjas A. Purlys buvo puikiai įvaldęs ne vieną kūrybos rūšį, tačiau labiausiai vertino savo kaip medžio skulptūrų kūrėjo įgūdžius.
„Tai aš juokdavausi „nu, tai kaip sekasi ne tapytojui?“, o paskui pamėgo jis tą tapybą. Aš jausdavau tiesiog, kad jam būdavo smagu patapyt. Jis buvo viskas viename: ir žodis, ir kūryba. Taip, buvo užsidarėlis, kartais užsispyręs, užsisklendęs savy. Jis negalėjo nekurti“, – prisimena keramikė Birutė Purlienė.
Menininkas turėjo psichologinių sunkumų, sirgo psichikos liga. Visuomenėje vis dar gajos šias temas apraizgiusios stigmos kurstė nesaugumo jausmą ir kūrėjas užsisklendė savyje, bendravo su keletu artimiausių žmonių, o kūrybą saugojo nuo pašalinių akių.
„Šituos darbus matė kokie 10 žmonių. Dar anaiptol ne viskas iškoduota ir atrasta ir aš tikiuosi, kad pamatys daugiau, nes jie to verti“, – sako tapytoja G. Purlytė.
Muziejų įkūrusi menininko šeima siekia ne tik į visuomenės akiratį įtraukti A. Purlio kūrybą, bet ir paskatinti pokalbį visuomenėje apie psichikos sveikatą, pakurstyti smalsumą atrasti greta esančius pasislėpusius kūrėjus.
„Muziejus nesuprato menininko, kurių yra daug, iš tikrųjų, ne tik Lietuvoj, bet ir visam pasauly. Ar tu sergi, ar tu išgyveni labai sunkius laikus, ar tave labai kažkas slegia, kūryba visada yra išeitis, išlaisvinimas, ir tai yra terapija. Stengėmės daryti ne memorialinį, bet daugiau kaip idėjinį muziejų, tai odė kūrybai“, – teigia G. Purlytė.
Laisvos ir nevaržomos kūrybos užvaldytas muziejus jau atviras ir kviečia atrasti ir pažinti nesuprasto menininko pasaulį.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
