Kultūra

2018.08.23 20:30

Skulptorius T. Povilionis parodą surengė KGB kamerose, kur kalėjo jo tėvas

LRT TELEVIZIJOS laida „Laba diena, Lietuva“, LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2018.08.23 20:30

Nuo tada, kai buvo pasirašytas Lietuvai sovietų jungą ilgam uždėjęs Molotovo–Ribbentropo paktas, praėjo lygiai 79 metai. Skulptorius Tautvilas Povilionis Juodojo kaspino dienos datą pasirinko pirmajai personalinei parodai. Kamerinės skulptūros eksponuojamos kamerose, kur kadaise kalėjo ir skulptoriaus tėvas – Nepriklausomybės Akto signataras Vidmantas Povilionis.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras V. Povilionis už dalyvavimą pasipriešinimo sovietinei okupacijai veikloje 1973 m. buvo suimtas, nuteistas ir iki 1975 m. kalėjo ypatingai pavojingų valstybinių nusikaltėlių lageriuose Mordovijoje. Tiesa, kelias iki jų buvo ilgas ir vedė pro ne ką trumpesnius tuomečių KGB rūmų koridorius, kur šiandien veikia Okupacijų ir laisvės kovų muziejus. Lageriuose V. Povilionis praleido daugiau kaip metus, o per tą laiką pakeitė mažiausiai 13 kamerų.

„Tardymas yra tam tikras prasiblaškymas – veda laiptais į viršų. Nes čia gi nieko nematai – per langelį nieko nematai. Išskyrus kameros kolegas, bičiulius nieko daugiau ir nesutinki. Kai tave veda koridoriumi, tai daužo raktais per visas spynas, kad, neduok Dieve, kas nors neišvestų kito kalinio ir nesusitiktum ko nors – einančio tardytojo ar apsauginio. Visą laiką esi vienas, išskyrus tuos, su kuriais tu sėdi. Tai metai ir mėnuo yra nemažai“, – LRT TELEVIZIJAI pasakojo V. Povilionis.

Nepamiršti kovotojų už laisvę tėvynei paaukoto laiko, o dažnai ir gyvybės, primena tėvo istorijų nuo mažų dienų klausęs jo sūnus, skulptorius T. Povilionis. Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje išlikusias autentiškas kameras, kur kažkada KGB kalino jo tėvą ir daugybę kitų kovotojų už Lietuvos laisvę, T. Povilionis pasirinko kaip pirmosios personalinės parodos erdvę. Pasak jo, kitur pristatyti savo darbų tiesiog negalėjo.

T. Povilionis pabrėžia, kad jo paroda – ne apie liūdesį. Ji – apie didvyrius, apie žmones, kurie kalėjo už tai, jog myli laisvę, kurie neatsisakė savo idėjų, sąžinės ir Lietuvos nepriklausomybės siekio, ir kurių nepavyko palaužti net jėgai, palaužusiai milijonus. Skulptoriaus darbus Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje Vilniuje galima apžiūrėti nuo rugpjūčio 23 d.

Išsamiau – Giedrės Baltrušytės reportaže.