Kultūra

2018.08.27 17:30

Šiuolaikinis cirkas Lietuvoje: edukacijos galimybių stoka nestabdo tobulėjimo

Denisas Kolomyckis, LRT.lt2018.08.27 17:30

Šiuo metu šiuolaikinis cirkas Lietuvoje yra labai panašioje stadijoje, kokioje prieš 25–30 metų buvo šiuolaikinis šokis, portalui LRT.lt sako „Naujojo cirko savaitgalio“ vadovė Gintarė Musteikaitė. Kaip teigia ji, mūsų šalyje nėra jokios oficialios šiuolaikinio cirko edukacijos ar mokyklos, bet džiugina tai, kad jau įkurta šiuolaikinio cirko asociacija, kuri rūpinsis šia sritimi: „Tikime, kad kiekvienais metais cirko bendruomenė ir šią sritimi susidomėjusių žmonių skaičius didės.“

– Rugsėjo 4–9 dienomis vyksiantis tryliktasis tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis „Naujojo cirko savaitgalis“ žada intensyvią pasirodymų ir edukacinę programą. Ypatingą dėmesį skiriate asmeniniam pasitikėjimui, vaizduotės, charakterių ir istorijų analizei, taip pat pantomimos ir fizinio teatro judesio technikos įvadui, kūno artikuliacijai. Be visa ko, juokas ir visiškas kūno atsidavimas reiškiasi per aiškius komiškus naratyvus, kurie pristatyti edukacinės programos aprašyme. Kokia yra tikslinė šių edukacinių veiklų auditorija? Kokias žinias bus galima įgyti? Kas naujo šių metų programoje?

– Pagrindinis šiuolaikinio cirko programos tikslas – plėsti pažintį su šiuolaikiniu cirku per dalyvavimą ir mokymąsi, taip pat supažindinti su šiuolaikinio cirko metodais, kuriuos būtų galima taikyti praktikoje. Ši programa skirta visų scenos meno sričių studentams ir profesionalams – aktoriams, šokėjams, klounams ir cirko atlikėjams. Kiekvienais metais edukacinė programa sutraukia labai skirtingus dalyvius ir tai – viena iš šios programos stiprybių.

Kiekvienas dalyvis iš seminarų išsineša tai, kas jam aktualiausia ir ką galima pritaikyti savo kūryboje. Džiugina tai, kad kasmet vis daugiau scenos meno profesionalų atranda šiuolaikinį cirką ir jo praktikas. Kaip buvo minėta, šiais metais daug dėmesio skiriama darbui su kuriamais personažais, judesio technikoms. Neturėdami nuolatinės cirko edukacinės sistemos Lietuvoje, negalime organizuoti seminarų, kurie būtų skirti tam tikroms cirko technikoms lavinti, tam tiesiog nesurinktume reikiamo skaičiaus dalyvių. Šių metų programa daug universalesnė ir platesnė, pritaikyta Lietuvai.

– Šių metų festivalį atidarys vienų geriausių pasaulyje „Cyro“ rato meistrų, cirko artistų Juano Ignacio Tula ir Stefano Kinsmano spektaklis „Šventasis medis“, kuriame, pasitelkiant vietinių gyventojų religijas ir ritualus, kalbama apie žmogaus gebėjimą savyje talpinti ir mylėti daugybę skirtingų kultūrų. Programa žada būti kiek kitokia, pristatanti daugiau grynojo cirko ir jo panaudojimo būdų, retai matomų cirko technikų ir žanrų. Kodėl būtent šis spektaklis buvo pasirinktas kaip pagrindinis atidarymo akcentas? Ar jų artikuliuojamos temos turi papildomą reikšmę nūdienos Lietuvoje?

– Atidarymo spektaklis įdomus daugeliu aspektų. Jame naudojamas „Cyro“ ratas yra spektaklio ašis ir su juo dirba vieni geriausių meistrų pasaulyje, kurie yra ir lietuvės, dabar jau profesionalios šiuolaikinio cirko atlikėjos Monikos Neverauskaitės mokytojai. „Cyro“ ratą labai retai galima išvysti tokio aukšto lygio spektakliuose. Spektaklis atliepia šiuolaikinėje visuomenėje tvyrančias baimes ir iššūkius, jame kalbama apie toleranciją kitoms kultūroms, religijoms, jis skatina tarpusavio diskusijas.

Džiaugiuosi, kai galima rasti ir pristatyti Lietuvoje spektaklius ir menininkus, kurie skatina diskutuoti. Vienas iš tokių projektų buvo prieš kelis metus pristatytas spektaklis iš Palestinos. Juano Ignacio Tula ir Stefano Kinsmano spektaklis „Šventasis medis“ buvo ne vieno svarbaus scenos meno festivalio Europoje programos pažiba, tikiuosi, kad jis sužibės ir pas mus.

– Festivalyje bus pristatyta ir lietuvės Marijos Baranauskaitės kūryba. Kokiame kelyje yra Lietuvos cirko mokykla? Kiek lietuvių cirko artistų šiuo metu paruošia skirtingos „Menų spaustuvės“ ir cirko asociacijos organizuojamų kūrybinių dirbtuvių programos? Kokios perspektyvos?

– Lietuvos šiuolaikinio cirko bendruomenė žengia pirmus, bet labai tvirtus žingsnius, šiais metais įkurta Šiuolaikinio cirko asociacija, Lietuvos šokio informacijos centras pridėjo cirką prie šiuolaikinio šokio ir nuo šiol rūpinsis šios srities informacijos sklaida, duomenų rinkimu, pristatymu ir edukacija. Neturime jokios oficialios šiuolaikinio cirko edukacijos, o tuo labiau mokyklos.

Visi esami cirko atlikėjai ir profesionalai yra mokęsi arba šiuo metu studijuoja geriausiose cirko mokyklose užsienyje. Lietuvoje vykdomos trumpalaikės šiuolaikinio cirko edukacijai skirtos programos profesionalų neruošia, o tik prisideda prie profesinių įgūdžių tobulinimo, arba, kaip jau minėjau, supažindina su šia sritimi. Tikime, kad kiekvienais metais šiuolaikinio cirko bendruomenė ir šia sritimi susidomėjusių žmonių skaičius didės, bus pradėtos nuolatinės edukacinės programos šios srities profesiniams įgūdžiams tobulinti. Šiuo metu šiuolaikinis cirkas Lietuvoje yra labai panašioje stadijoje, kaip kad šiuolaikinis šokis buvo prieš 25–30 metų.

– Šiais metais festivalyje savo darbus ir spektaklius pristatys grupės iš Prancūzijos, Lietuvos, Švedijos, Suomijos ir Australijos. Tai aukščiausio lygio skirtingų disciplinų profesionalai. Kokių pagrindinių aspektų vedama kūrėte šiųmetinę „Naujojo cirko savaitgalio“ programą?

– Festivalio programos kūrimas yra tarsi mozaika. Pirminė programos idėja nebūtinai sutampa su galutiniu jos variantu. Visą kūrybinį procesą veikia daugybė dalykų, tokių kaip finansai, trupių užimtumas, techniniai klausimai ir t. t. Pradėjus rinkti festivalio programą aiškios koncepcijos nebuvo, ji atsirado palaipsniui, dėliojant matytus ir labiausiai patikusius spektaklius. Turiu pripažinti, kad programa formavosi aplink du kertinius šių metų spektaklius – tai šiuolaikinės klounados atlikėjos Angelos Wand spektaklį „Sužeisti gyvūnai“ ir akrobatikos meistrų, grynojo cirko pavyzdžio australų trupės „Gravity & Other Myth“ spektaklį „Erdvė“.

– Tai paskutinis jūsų kuruojamas „Naujojo cirko savaitgalio“ festivalis. Dirbate šiuolaikinio šokio ir meno vadybos laukuose, taip pat esate „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komandos narė. Kokie iššūkai laukia artimiausiu metu?

–  Šiuo metu visa galva esu panirusi į Lietuvos šokio pristatymą pagrindinėse scenos menų mugėse, tokiose kaip Tanzmesse (Vokietijoje), PAMS (P. Korėjoje), CINARS (Kanadoje). Dirbu su tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ kitų metų programa, kuri, jei pavyks, turėtų pasklisti plačiau po Lietuvą ir pristatyti platesnę ir įvairesnę šokio programą. Taip pat kartu su kolegomis iš „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ gryniname scenos meno programos koncepciją ir labai tikiuosi, kad jau kitais metais galėsime pakviesti į naują tarptautinį scenos meno festivalį Kaune.