Kultūra

2018.08.20 19:00

Atgims vienintelė tokia Baltijos šalyse Kauno mečetė: planuojama visiškai atnaujinti

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2018.08.20 19:00

Sovietmečiu sandėlio, archyvo ir net cirko patalpomis bandyta paversti vienintelė Baltijos šalyse mūrinė mečetė Kaune lankytojus greitai pasitiks visiškai atsinaujinusi – pradėta šių musulmonų maldos namų renovacija. Planuojama ne tik iš esmės pagerinti pastato būklę, bet ir atidengti kadaise uždažytas freskas.

Kaune, Totorių gatvėje, prie Ramybės parko stovinčią mūrinę mečetę apsupo pastoliai – musulmonų maldos namai po ilgų pasiruošimo ir lėšų kaupimo metų pradėti renovuoti: laukia 32 arkinių metalinių rėmų restauracija ir jų įstiklinimas kupole, rytietiškais motyvais dekoruotų metalinių rėmų atnaujinimas, medinių smailiaarkinių langų įrengimas su stiklo paketais, vėdinimo sistemos įrengimas, apsauginių metalinių tinklų ant langų keitimas, pamatų hidroizoliacija, skardinės stogo dangos valymas ir fasado dažymas.

„Daug darbų skirta pastato išorės renovacijai – tvarkysime fasadą, minaretą ir skliautą. Taip pat bus tvarkomi pamatai – reikia izoliuoti juos nuo drėgmės. O vidus bus perdažytas, pakeisime grindis ir pertvarkysime šildymo sistemą – įrengsime šildomas grindis, kad būtų daugiau komforto, nes dabar pastate šalta, ypač žiemą, – sako Kauno musulmonų religinės bendruomenės pirmininkas Anicetas Maxime`as Sofianas Okatas. – Iš išorės pastatas atrodė neblogai, tačiau detaliau įsižiūrėjus jau buvo galima matyti vandens pėdsakų – drėgmė veržėsi net pro stogą, o tai kenkė ir sienoms, ir pamatams. Tad jei būtume mečetę palikę tokios būklės, nerenovuotą, pastatas galėjo smarkiai nukentėti.“

Kauno mečetė – vieninteliai mūriniai musulmonų maldos namai Baltijos šalyse – kitos Lietuvos mečetės yra medinės, o Latvijoje ir Estijoje veikia tik islamiški centrai. Buvęs Kauno musulmonų religinės bendruomenės pirmininkas Jonas Rizvanavičius pasakoja, kad 1930-aisiais, vadinamaisiais Vytauto Didžiojo metais, Kauno totorių musulmonų draugija pastatė mečetę buvusioje Kauno senųjų kapinių teritorijoje, kuri buvo išdalyta katalikų, provoslavų, evangelikų ir musulmonų religinėms bendruomenėms. Mečetės projekto autorius – architektas Vaclovas Michnevičius.

„Mūsų senoliai sako, kad caro laikais čia turtingas totorius, pavarde Iljasevičius, savo laiku čia nupirko hektarą žemės ir pastatė medinę mečetę – šiek tiek toliau nuo gatvės, kaip dabar stovi mečetė, ir bendruomenės namą. 1930-ieji metai buvo paskelbti Vytauto Didžiojo metais – 500 metų sukako nuo Vytauto Didžiojo mirties. O totoriai siejami su Vytauto Didžiojo vardu, nes lyg prie jo totoriai čia atsikėlė ir čia jų istorija taip prasidėjo. <...> Ir totoriai čia nusprendė pastatyti mečetę“, – pasakoja J. Rizvanavičius.

1941-aisiais praėjusio amžiaus metais mečetė buvo uždaryta ir apvogta: išdaužyti langai, pavogti kilimai, baldai bei senovinis rankraštinis Koranas. Po šešerių metų maldos namai buvo ilgam uždaryti – čia skirtingu metu veikė archyvas, sandėlis ir net cirkas.

„Sako, kad čia kurį laiką kažkoks milicininkas gyveno, kurį tai laiką, paskui buvo čia archyvas, buvo sporto klubas. Kilnojo svorius, sudaužė, aišku, grindis, paskui išsikėlė. Vėliau, kiek prisimenu, buvo biblioteka, paskui buvo perduota dailės muziejui, Čiurlionio dailės muziejui“, – sako buvęs Kauno musulmonų religinės bendruomenės pirmininkas.

Daugiau apie tai – Giedrės Baltrušytės reportaže.