Kultūra

2018.08.19 21:01

Nidos, Utenos ir Vilniaus parodos: nuo scenos maištininkų iki perkuriamų peizažų

Denisas Kolomyckis, LRT.lt2018.08.19 21:01

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veikiančioje parodoje „Scenos aristokratai ir maištininkai. Lietuvos teatro dailė 1920–1940 m.“ – dėmesys Lietuvos tarpukario dailininkams, kūrusiems šalies teatrą. Utenos rajone pristatyti bandymai išgelbėti apleistą dvarą, o Nidos meno kolonijoje veikiančioje parodoje, pasitelkiant šiuolaikinį meną, nagrinėjamos šiandieninės problemos apie gamtą ir kultūrą.

Utenoje – bandymai išgelbėti apleistą dvarą

Jau ketvirtą kartą Utenos rajone buvo pristatytas tarptautinis „Marianos Veriovkinos simpoziumas“, kurio metu buvo skaitomi pranešimai, vyko dailininkų kūrybos prisistatymai, diskusijos, aptariami dvaro sutvarkymo projektai, taip siekiant išgelbėti apleistą vokiečių ekspresionizmo dailininkės dvarą Vyžuonėlėse.

Mariana Veriovkina šiame dvare praleido jaunystės vasaras. 1896 m. išvykusi į Miuncheną, įsitraukė į avangardo judėjimą, tapo viena pirmųjų moterų ekspresionisčių Europoje, priklausė žymiausios XX a. Vokietijos dailininkų grupei „Mėlynasis raitelis“. Dailininkė buvo Aleksejaus Javlenskio, Vasilijaus Kandinskio, Paulio Klee bendražygė – viena pirmųjų, Lietuvoje prabilusi apie abstrakčiosios kūrybos principus dar XIX a.  šimtmečio pradžioje.

Pasaulyje garsi menininkė ir jos darbai Lietuvoje nėra gerai žinomi. Trys entuziastės – M. Veriovkinos kūrybos tyrinėtoja dr. Laima Laučkaitė, kuri 2007 m. pristatė knygą „Ekspresionizmo raitelė Mariana Veriovkina“, bei istorikės Sandra Dastikienė ir Rimantė Kėrienė – įkūrė M. Veriovkinos draugiją ir tęsia menininkės vardo kasmetinius menininkų simpoziumus.

Nors M. Veriovkinos draugijai ir susirūpinusiai visuomenei dar 2017 m. vasarą buvo pažadėta dvarą išpirkti, Utenos savivaldybei kyla nesklandumų, siekiant susitarti su dvaro savininkais, kad vienu metu būtų išpirktas visas kompleksas.

„Šiais metais Utenos rajono meras žada nebedelsti ir išpirkti nors pagrindinį dvaro gyvenamąjį pastatą, kuriame ir turėtų įsikurti M. Veriovkinos meno centras. M. Veriovkinos draugija kasmet plečia savo veiklos geografiją, parodos buvo surengtos Vilniuje, Nidoje, Druskininkuose, Trakų Vokės ir Užutrakio rūmuose, o ateityje planuojame daugiau dėmesio skirti švietimui, bendradarbiaudami su mokytojais išleisime leidinį mokiniams apie ekspresionizmo pradininkę Marianą Veriovkiną ir paruošime kilnojamą keraminę ekspoziciją „Veriovkinų laikų Utena“, – teigia M. Veriovkinos draugijos pirmininkė Sandra Dastikienė.

M. Veriovkinos draugija, kartu su Berlyno menininkų asociacija, rengia Lietuvos ir Vokietijos menininkų parodą „Atmosphere. Go east – go west“, kuri veiks š. m. 08.17–09.03 Lietuvos dailininkų sąjungoje.

Paroda Nidoje kvestionuoja teritoriją ir vartotojišką būdą

Vilniaus dailės akademijos (VDA) Nidos meno kolonijoje pristatoma paroda „Perfor(m)uoti peizažai“. Paroda atidaryta liepos 20 d. ir veikia kasdien (12–20 val.), išskyrus pirmadienį, ir bus atvira iki rugpjūčio 31 d. Visi kūriniai, tyrimai ir eksperimentai buvo sukurti VDA Nidos meno kolonijos rezidencijoje specialiai šiai parodai. Menininkai: Lina Lapelytė, Ona Lozuraitytė ir Petras Išora, Špela Petrič (Slovėnija), Anna Romanenko ir Bjorn Kuhn (Vokietija).

„Mes bandome pasižiūrėti į Kuršių neriją kitokiomis akimis, pakelti turistinį apdangalą ir pažvelgti, kas po tuo slepiasi. Pasinaudojome šiuolaikiniu menu kaip platforma, kurioje susitinka dizainas, architektūra, biologija, performatyvus menas. Taip nagrinėjame šiandienines problemas apie gamtą, kultūrą ir sąveikas su žmogumi“, – teigia parodos kuratorius Vytautas Michelkevičius.

Valstybės šimtmečiui skirta paroda apie tarpukario dailininkų vaidmenį kuriant profesionalų Lietuvos teatrą

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veikiančioje parodoje „Scenos aristokratai ir maištininkai. Lietuvos teatro dailė 1920–1940 m.“ pristatoma teatro dailininkų kūryba. Parodoje norima atkreipti dėmesį į Lietuvos tarpukario dailininkų vaidmenį kuriant pirmąjį profesionalų Lietuvos teatrą, platų menininkų ir jų kūrybos spektrą, scenografijos, kaip lygiaverčio spektaklio komponento, įsitvirtinimą teatro scenoje.

Muziejaus salėse eksponuojami 153 originalūs dailininkų darbai, tarp menininkų – Vladas ir Barbora Didžiokai, Mstislavas Dobužinskis, Vladimiras ir Olga Dubeneckiai, Adomas Galdikas, Natalija Gončarova ir kt. Parodoje taip pat pristatomos teatro spektaklių afišos, programėlių ir nuotraukų kopijos iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinių.

Paroda padalinta į penkias dalis: pirmieji scenografijos kūrėjai, tautinės tapatybės paieškos tarpukario teatro dailėje, vakarų Europos šalių įtaka Lietuvos scenografijai, Mstislavo Dobužinskio darbai Valstybės teatre ir užsienio dailininkai Valstybės teatro scenoje. Paroda veiks iki š. m. spalio 5 d.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba, – jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.