„Aš nežinau žmonių, kuriems nepatinka muzika“, – sako pianistė Eglė Andrejevaitė, atidariusi bene pirmąją šalyje fortepijono studiją suaugusiesiems. Joje mokytis groti renkasi ir senjorai, ir dar neseniai kitų krypčių studijas baigę žmonės, tikintys, kad pildyti svajones niekada ne vėlu.
„Sportas smegenims“, – taip savo fortepijono pamokas pas pianistę E. Andrejevaitę vadina teisininkų kontoroje dirbanti Dovilė Greblikienė. Mokytis muzikos ji nutarė prieš 4 metus, kai pajuto, jog sporto nebepakanka, kad nuo darbe patiriamo streso atpalaiduotų ne tik kūno raumenis, bet ir smegenis.
„Vaikystėje 3 metus lankiau muzikos mokyklą, bet tuo metu nusprendžiau, kad iš manęs muzikantė nebus ir mečiau mokyklą. Dabar pagrindinė veikla mano gyvenime yra labai intensyvi, greita. Su laiku supratau, kad reikia rasti kažkokį užsiėmimą, kuris leistų atsipalaiduoti. Pradėjau groti ne tam, kad tapčiau muzikante ar pianiste, bet tam, kad tiesiog sau leisčiau atsipalaiduoti“, – patirtimi dalijosi moteris.
Dovilės mokytoja pianistė E. Andrejevaitė juokiasi prisiminusi, kad iki 12 metų galvojo, jog muzikos mokosi visi pasaulio vaikai. Ji pati groja nuo 6-erių, kai mama nuvedė į M. K. Čiurlionio Menų mokyklos parengiamąją klasę, o vėliau iš Rumšiškių vežiojo į J. Naujalio muzikos gimnaziją.
Šiandien pianistė tiki, kad siekti svajonės niekada nevėlu – esą, kai žmogus pildo vaikystės norą ir trokšta ne žibėti scenoje, o tiesiog praturtinti savo sielą paties atliekama muzika, sutrukdyti gali nebent atkaklumo stoka.
Išsamiau apie suaugusiųjų mokymąsi – Giedrės Baltrušytės reportaže.
