Atgimstančioje Klaipėdos piliavietėje visuomenei atveriama baigta rekonstruoti šiaurinė kurtina. Joje pristatoma tarptautinė archeologijos paroda „Klaipėdos kraštas: nuo ištakų iki XVII a.“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui bei Europos kultūros paveldo metams.
Atkurtoje šiaurinėje Klaipėdos pilies kurtinoje įrengtos dvi salės. Pagrindinėje eksponuojamas autentiškas XV a. pabaigos – XVI a. pradžios miesto fragmentas. Jį archeologai atkasė, tirdami piliavietę. Pasak istorikų, tai – senojo miesto medinės gatvės fragmentas. Šalia – ir plūkto molio likučiai.
Kitoje rekonstruotos kurtinos salėje pristatoma išskirtinė archeologijos ekspozicija – apie 400 archeologinių radinių nuo ištakų iki XVII a.
„Mes sujungiame rinkinius, kurie yra Vokietijoje ir Lietuvoje. Viską sudedame į vieną ir iš to išrutuliojame labai įdomią koncepciją per tam tikras 10 temų, kurios yra mums labai reikšmingos“, – sakė Klaipėdos universiteto archeologė prof. Audronė Bliujienė.
Susipažinus su muziejais, kuriuose buvo laikomi radiniai, keliaujama prie gintaro, ginkluotės, valdžios ir galios, tikėjimo it kitų ekspozicijų.
„Toliau labai įdomi tema – kaip baltai, mūsų protėviai, elgėsi su savo mirusiaisiais, kaip juos laidojo. Nuo deginimo perėjo į griautinius, grįžo vėl prie deginimo. Visada stengėsi palaidoti kilmingus žmones su žirgais“, – pasakojo prof. A. Bliujienė.
Įgyvendinant Klaipėdos piliavietės atgaivinimo projektą, be šiaurinės kurtinos, anksčiau jau buvo atkurta rytinė kurtina, gynybinis pilies griovys.
„Dabar mūsų planuose būtų vakarinės ir pietinės kurtinos atstatymas. Kitaip tariant, jeigu jūs įsivaizduojate Biržų pilį, tai mes įsivaizduojame Klaipėdą panašiai su tokiais pylimais už poros, galbūt trejeto metų“, – kalbėjo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys .
Kurtinos arba žemės pylimai aplink pilis pradėti pilti nuo maždaug XVI a. pradžios, siekiant apsiginti nuo priešų.
