Visuomenei pristatoma į žemaičių kalbą išversta viena populiariausių knygų pasaulyje „Mažasis princas“. O Šiauliuose gyvenanti Aistė Žalevičienė jau daugybę metų kolekcionuoja užsienietiškus „Mažuosius princus“. Šiaulietė Aistė Žalevičienė – kolekcininkė, kaupianti knygas. Tačiau renka ne bet kokias, o tik Antuano de Sent Egziuperi „Mažuosius princus“. Kiekviena knyga parašyta vis kita kalba.
„Pagrindinės Europos Sąjungos kalbos. Tolimos šalys. Parvežtos iš tokių šalių kaip Meksika, Pietų Korėja, Japonija, Šri Lanka, Indija“, – apie kolekciją pasakoja Aistė Žalevičienė.
Šiaulietės kolekcijoje yra 52 knygos.
„Ko gero, viena įdomesnių knygų yra iš Izraelio. Tai yra knyga atbulom, mes skaitome ją antraip. Toliau – knyga kinų kalba. Bet jeigu pastebėtumėte, visos knygos eina visiškai vienodai savo grafiniu išdėstymu. Yra ir knyga iš Japonijos. Ji yra visiškai kitokia. Išskirtinė ir knyga sinhalų kalba. Jau kitokie paveikslėliai. Ji – iš Šri Lankos“, – pasakoja apie knygas šiaulietė Aistė Žalevičienė.
Nors „Mažasis princas“ priskiriamas vaikų literatūros klasikai, adresatas – neaiškus. Knygoje filosofiškai pasakojama apie žmogaus likimą, gyvenimo prasmę, kritikuojamas paviršutiniškas suaugusiųjų gyvenimas.
„Kiekvienam labai linkėčiau tą knygą perskaityti ir ne po vieną kartą gyvenime. Tai yra suaugusiųjų knyga. Gyvenimo išminties knyga. Paprastomis frazėmis, paprastais būdais aprašyta tai, ko šiandien turėtume siekti ir kuo vadovautis“, – tikina Aistė Žalevičienė.
„Mažasis princas“ dažnai lyginamas su Biblija. Šios dvi knygos išverstos į daugiausia pasaulio kalbų. Lietuvių kalba knyga pirmą kartą išleista 1959-aisiais. O visai neseniai mažasis princas prakalbo ir žemaitiškai.
„Versdamas tą knygą aš norėjau ir siekiau, kad su tuo „Mažojo princo“ pakilia, romantine dvasia būtų išsaugota ir žemaičių kalbos dvasia. O tą žemaičių kalbos dvasią padeda išlaikyti žemaičių kalbos dalykai – žemaitiški garsai, žemaitiškos formos ir konstrukcijos. Ir, žinoma, daugybė tik žemaičiams būdingų žodžių. O tų žodžių yra gyvas velnias: pleštekė – drugelis, kūjatis – plaktukas, slinkis – tinginys“, – sako Juozas Pabrėža.
„Mažojo princo“ vertėjas ir žemaičių kalbos tyrinėtojas Juozas Pabrėža sako, kad šis leidinys prisideda ne tik prie jos populiarinimo, bet ir įprasmina 2024-uosius metus, kurie keliolikoje savivaldybių paskelbti žemaitiško rašto metais. Knygoje atsispindi žemaičių raštas ir gramatika.
„Visa knyga yra puiki. Paskaitysime vieną gabalėlį, kur toks charakteringesnis yra... „Lėta ištraukiau viedra ir pastatiau ant šulinės krašta. Mona ausies skambėja girgždanti giesmė. Viedre raibuliava vondou. Ano paviršiuj žaidė saules zuikelia“. Aš neabejoju, kad šiais metais išėjus tai knygai vyks visokiausi „Mažojo princo“ skaitymai, gal net konkursai. Nes čia yra tokių gražių vietų ir visa ta knyga yra nuostabi. Ją nuo pat pradžios iki galo skaitai ir jauti dideliausią malonumą“, – įsitikinęs J. Pabrėža.
„Mažasis princas“ – populiariausia knyga po Biblijos ir yra išversta į daugiau kaip pusę tūkstančio kalbų bei tarmių. Didžiausią pasaulyje daugiau kaip 7000 „Mažojo princo“ egzempliorių kolekciją turi sukaupęs šveicaras.
