Kultūra

2018.07.30 23:40

P. Gudyno centre restauruojamos unikalios Lietuvos muziejų vertybės

Margarita Alper, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2018.07.30 23:40

Prano Gudyno restauravimo centras, kol rengiamasi restauruoti jo patalpas senamiestyje, persikėlė į laikinas patalpas, tačiau darbai nesustojo – čia toliau intensyviai restauruojamos įvairių Lietuvos muziejų vertybės.

Nešiojamasis krėslas, dengti neštuvai arba vadinamoji lektika į P. Gudyno restauravimo centrą pateko iš Žemaičių „Alkos“ muziejaus. Pasak jį restauruojančio Roberto Švelniko, tai yra unikalus XVIII a. eksponatas, nes jų Lietuvoje išlikę tik keli vienetai. Restauratorius pasakoja, kad lektikos buvo gaminamos iš alksnio arba riešutmedžio, nes jos turėjo būti lengvos – krėslą nešdavo du žmonės.

„Šios lektikos išpopuliarėjo Prancūzijoje, Italijoje, SPA centruose, kai neįgalius žmones buvo galima parnešti iš procedūrų namo. Vėliau išpopuliarėjo kaip transporto priemonė, iš vieno taško į kitą“, – pasakojo meninių baldų restauratorius R. Švelnikas.

Pasak restauratoriaus, lektikos buvo naudojamas ir lauke, ir viduje. Pagal heraldiką buvo galima atskirti, kas sėdi viduje – vyras ar moteris. Jie kilminga moteris, tai buvo ištapyti du herbai – jos ir vyro šeimų, jei vienas, tai reiškė, kad viduje – kilmingas vyras.

„Buvo toks laikmetis, kai jos būdavo su atveriamais stogais, kad ponios galėtų išskleist savo plunksnas ir jų nepažeistų“, – sakė restauratorius.

Tai – eksponatas, prie kurio dirba skirtingų sričių restauratoriai, tapybos, drožybos, tekstilės. Į restauravimo dirbtuves lektika pateko išplyšusi, tekto tvirtinti, o dabar, kaip pasakojo R. Švelnikas, laukia auksavimas.

Kita vertybė, kurią restauruoja R. Švelnikas, į P. Gudyno restauravimo centrą pateko iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus.

„Čia yra kelioninė dėžutė, kitaip dar vadinama neseser. Tai yra žmogaus sukomplektuota dėžutė, pagal jo poreikius. Čia būna higienos reikmenys, kaip ir medicininė vaistinėlė. Išsitraukia veidrodis, kuris pasistato, bet nėra išlikęs. Radome įrašą, kuris teigia, kad ją pagamino Prancūzijos armijos karininkas, 1841 m., reabilitacijos metu“, – kalbėjo R. Švelnikas.

Tikėtina, kad dėžutės savininkas pagamino tai, kas jos viduje, o pati dėžutė, pagal jos stilistiką, bent pusamžiu senesnė. Joje buvo kvepalų buteliukas, muilo miteliai barzdai skusti, higienos reikmenys, kai kurių daiktų paskirties, pasak restauratoriaus, dar nepavyko išsiaiškinti. 

„Turime unikalius tų metų homeopatinius vaistus vernatum album. Tai yra nuodingas baltasis čemerys. Pasakojama, kad Aleksandras Makedonietis buvo nunuodytas jį pilant į vyną“, – sakė R. Švelnikas.

Po restauracijos lektika bei reikmenų dėžutė grįš į muziejus.