Kultūra

2018.07.09 18:37

Dalis chorų į Dainų šventės finalą nespėjo – organizatoriai sako, kad pasimokys

Virginija Sližauskaitė, LRT.lt2018.07.09 18:37

Kai kurie chorai į Dainų šventės finalinį koncertą Vingio parke atėjo skambant trečiajai dainai, tad apėmė jausmas, kad svarbiausia buvo laikytis scenarijaus, o dalyviai – visiškai nesvarbūs. Taip portalui LRT.lt sako Vilniaus mokytojų namų moterų choro „Aidas“ vadovė Lina Mačiulienė. Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa teigia, kad Dainų šventės organizatoriams vėluojanti eisena tapo gera pamoka, bet sureikšminti to nereikėtų: „Žmonės turėtų suvokti, kad tai šventė, tie nesklandumai nekeičia gyvenimo. [...] Geriau švęsti, o ne gyventi įtampoje.“

Atsiprašymo nesulaukė

Vilniaus mokytojų namų moterų choro „Aidas“ vadovė Lina Mačiulienė sako Dainų šventėje dalyvaujanti nuo 12 metų ir šių metų nutikimas, kai dalis chorų nespėjo laiku ateiti į finalinį koncertą, yra pirmasis: „Tiesiog labai skaudu, juk mes tiek ruošėmės. Be to, moterų chorai finaliniame koncerte dalyvauja nuo pradžios, ne taip kaip moksleiviai, pradedantys vėliau. Ėjau eisenoje kartu su savo choru ir, kai pasiekėme Vingio parką, išgirdome skambant trečią dainą. Apėmė jausmas, kad esi visiškai nesvarbus.“

Kaip tikina L. Mačiulienė, kilo mintis, kad svarbiausia – laikytis scenarijaus, o ne paisyti dalyvių. „Mačiau, kad moterys bėgo. Kai atėjome į Vingio parką, mūsų iš karto neįleido, kad nesugadintume bendro įvaizdžio. Galiausiai choro moterys suėjo bet kaip, sustojo ne pagal balsus. Šeštadienį vakare gavome laišką nuo Lietuvos nacionalinio kultūros centro. Ten net nebuvo atsiprašymo, tik žodis „apgailestaujame“, – aiškina pašnekovė.

Paklausta, kaip vertina bendrą šių metų Dainų šventės situaciją, L. Mačiulienė tikina į viską vis tiek žvelgianti optimistiškai: „Tiesiog nesuprantu, kas nutiko šį kartą, kad susirinkę į eiseną 14 val. nesugebėjome per tris valandas nueiti į Vingio parką. Euforija išliko, nes giedojome Tautišką giesmę, tačiau yra ir skaudulys, kad mūsų nesulaukė. Norėtųsi, kad kitą kartą organizatoriai kreiptų dėmesį ne į eterio laiką, o žmones. Moterims buvo didelis stresas, o aš taip ir neatsakiau į klausimą, kodėl eisena vėlavo.“

E. Genio/LRT nuotr.

Organizatoriams tai – pamoka

Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa, komentuodamas situaciją, sako, kad Dainų šventės eisena organizuota kaip kasmet, tačiau kartais nutinka neplanuotų įvykių. „Veikia tam tikri fizikos dėsniai. Tai pamoka ir mums, organizatoriams. Teks pergalvoti kai kuriuos dalykus. Galbūt reikia viską planuoti anksčiau, bet tuomet irgi gali būti nepatenkintų“, – svarsto jis.

Anot S. Liausos, bus analizuojama penktadienį susidariusi situacija ir svarstoma, kaip ateityje to išvengti: „Grįžau iš Rygos, kur taip pat stebėjau Dainų šventę, ten kalbėjausi su estais, kurių Dainų šventės koncertas vėlavo net pusantros valandos. Kartais negali prognozuoti tokių dalykų. Manau, kad viena iš mūsų vėlavusios eisenos priežasčių yra tai, kad šiemet ji buvo didesnė nei įprasta. Sustojimai prie geriamo vandens taip pat turėjo įtakos. Kiekvienas sustojimas reikalauja 10–15 min. Jei sustojame aštuonis kartus, prarandame pusvalandį. Tai mums didelė pamoka, bandysime apie tai kalbėti su vadovais. Sustojusi kolona taip pat nepradeda judėti iš karto, o tik palaipsniui.“

S. Liausa tvirtina išsiuntęs chorų vadovams atsiprašymus, tačiau neigiamus atsiliepimus sudėtinga suvaldyti. „Pirmiausia mes turime išvengti klaidų, bet žmonės turėtų suvokti, kad tai šventė, tie nesklandumai nekeičia gyvenimo. Jei karšta, kažkas skundžiasi, jei lyja, taip pat... Geriau švęsti, o ne gyventi įtampoje. Mes skiriamės nuo latvių. Latvijoje žiūrovai koncerto metu net nedrįsta judėti ir vaikščioti, o pas mus sunku iškrapštyti užėmusius svetimas vietas. Linkėčiau daugiau šilumos vieni kitiems, o mes, organizatoriai, savo pamoką tikrai išmoksime“, – tikina pašnekovas.

E. Genio/LRT nuotr.

Nesklandumai tokiame renginyje – natūralu

Dainų šventės organizacija yra gera, su keletu trūkumų, tačiau jie – neišvengiami, sako chorų „Gaudeamus“, „Virgo“ ir „Pro musica“ vadovė Rasa Gelgotienė. Jos teigimu, bet kokie organizatoriai negali visiškai apsisaugoti nuo nesėkmių: „Liepos 6-ąją, eisenos į Vingio parką metu ėjau dirigentų kolonoje, pačiame priekyje. Po kiek laiko pradėjome gauti žinutes iš choristų, kad jie likę gana toli. Galbūt ten dirbo savanoriai, neturintys daug patirties ir nesuvaldę situacijos. Galbūt dalyviai įsijautė, užsimanė padainuoti ir pašokti, nes visgi ši šventė buvo labai pakili ir euforiška. Eisena galėjo sulėtėti natūraliai...“

Kaip pasakoja R. Gelgotienė, choristai labai nuliūdo supratę, kad nepadainuos pirmųjų dainų finaliniame koncerte. „Jie buvo pasiruošę, repetavę, tikrai norėjo viską spėti padainuoti. Choristai manė, kad jų palauks. Tačiau mums, dirigentams, buvo aišku, kad viskas turi prasidėti laiku. Juk tai renginys, transliuojamas televizijos, kiekviena minutė suskaičiuota. Viskas turėjo prasidėti laiku, kad sugiedotume himną laiku“, – aiškina pašnekovė. 

Kelių chorų vadovė svarsto, kad galima buvo paieškoti išeičių iš susidariusios situacijos: „Žvelgiant atgal, atrodo, kad buvo įmanoma atidaryti šoninius vartus ir suleisti dalyvius. Tačiau kas būtų ryžęsis duoti tokį nurodymą? Estrada nebuvo tuščia, tad kyla klausimas dėl saugumo.“

E. Genio/LRT nuotr.

Pasak R. Gelgotienės, Dainų šventės finaliniame koncerte dalyvių skaičius galėjo būti netgi didesnis nei 12 tūkst. „Kai kurie mano choristai grįžo į Dainų šventę iš programos „Erasmus“, kai kurie anksčiau nemokėjo repertuaro, bet galiausiai atėjo pasiruošę. Žmonių skaičius galėjo natūraliai padidėti nuo 12 iki 13 tūkst. Tuomet nieko keisto, kad eisenoje pritrūko papildomos valandos. Tai pamoka ateičiai – reikia daugiau laiko, galbūt verta eiseną pradėti anksčiau. Galiausiai, klausytojai taip pat galėtų joje dalyvauti ir eiti iš paskos kartu, taip puikiai praleisdami laiką“, – svarsto pašnekovė.

Mato tendenciją kaltinti ir hiperbolizuoti

Paklausta, iš kur kyla toks didelis nepasitenkinimas šia situacija, R. Gelgotienė tvirtina nenorinti nieko nei per daug ginti, nei kaltinti: „Tokia jau pas mus tradicija, dažnai viską hiperbolizuoja žiniasklaida. Nežinau, ar tai komerciniai, ar politiniai užsakymai, tačiau visuomet vyrauja kaltinimai.“

R. Gelgotienė sako puikiai žinanti, kaip noriai Dainų šventėje dalyvauja dainininkai ir muzikantai. „Aš pati važinėju po Lietuvą ir dalyvauju perklausose. Matau, kaip vaikai nori patekti į šventę. Jei jie nepraeina perklausos, verkia, o kai patenka, viskas aidi nuo džiaugsmo šūksnių. Į Dainų šventę visi eina savo noru. Todėl sakyti, kad tai nesąmonė – daugelio žmonių įžeidimas“, – aiškina pašnekovė.

Kaip pasakoja R. Gelgotienė, Dainų šventė jai neatsiejama nuo choristų emocijų ir noro dainuoti: „Kažkada išdalinau 100 apklausos anketų choristams. Kai perskaičiau, negalėjau tuo patikėti. Kai kurie studentai teigė, kad Dainų šventėje pirmą kartą gyvenime pajuto patriotinius jausmus, pirmą kartą patyrė bendrumą su tauta. Nebuvo nė vieno neigiamo atsiliepimo.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.