Nuo romaninės architektūros Vokietijoje ir industrinio miesto Italijoje iki budistų vienuolynų Pietų Korėjoje ir žmogaus nepaliestų gamtos kampelių Kinijoje – UNESCO pasaulio paveldo sąrašas buvo papildytas 20 naujų objektų. 5 iš jų LRT.lt portalo skaitytojai gali pamatyti Europoje.
Bahreino sostinėje Manamoje birželio 24–liepos 4 dienomis vyko 42-oji UNESCO pasaulio paveldo komiteto sesija, kurios metu nauji objektai ir buvo įtraukti. 13 objektų ar vietovių buvo įrašyti į kultūros paveldo kategoriją, tarp jų – inuitų medžioklės plotai Grenlandijoje, senovinis Kalhato miestas Omano Sultonate, megalitinės struktūros Turkijoje, Farso provincijos archeologinės vietovės Irane ir kt. Sąrašą papildė 4 gamtos vietovės ir 3 mišrią vertę turinčios vietovės. Papildžius UNESCO sąrašą dabar jame yra 1092 objektai 167 šalyse.
Nauji UNESCO paveldo sąrašo objektai ir vietovės Europoje.
Naumburgo katedra, Vokietija. 1028 m. pradėta statyti Naumburgo katedra (Saksonijos-Anhalto žemė) yra išskirtinis viduramžių meno ir architektūros pavyzdys. Jos romaninis planas ir du gotikiniai chorai liudija stilistinį perėjimą iš vėlyvosios romanikos į ankstyvąją gotiką. XIII a. vakariniame chore stovi 12 natūralaus dydžio skulptūrų, vaizduojančių katedros mecenatus. Katedra priklauso turistiniam maršrutui „Romaninis kelias Saksonijos-Anhalto žemėje“.
Medina Azahara, Ispanija. Archeologinė vietovė yra Pietų Ispanijoje, Kordobos priemiestyje. Joje galima išvysti X a. viduryje Umajadų dinastijos pastatyto Medina Azahara miesto liekanas (musulmoniškosios Ispanijos de facto sostinę). Medina Azahara buvo nuniokota civilinio karo metu XI a., miesto liekanos buvo pamirštos beveik tūkstantį metų, iki kol archeologai jas atrado praeitame šimtmetyje. Archeologinį kompleksą sudaro išlikę kelių, tiltų, vandentiekio sistemos, pastatų, kasdienio naudojimo daiktų, puošybos elementų fragmentai, kurie liudija išnykusios Al-Andalus kultūros turtingumą.
Industrinis Ivrėjos miestas, Italija. Pjemonto regione XX a. iškilo industrinis Ivrėjos miestas, tapęs pagrindine „Olivetti“ (rašomosios mašinėlės, skaičiavimo mašinėlės, fakso aparatai, kompiuteriai ir pan.) įmonės gamybinio komplekso vieta. Kompleksą sudaro ne tik fabrikas ir administracijos pastatas, bet ir socialinės paskirties, gyvenamieji namai. Industrinis miestas buvo suprojektuotas ir pastatytas 1930–1960 m. ir atspindi „Bendruomenės judėjimo“ (it. Movimento Comunità) idėjas. Jame atsispindi industrinės gamybos ir architektūros sintezė.
Chaîne des Puys, Prancūzija. Chaîne des Puys, dar žinoma kaip Monts Dômes, yra 30 km ilgio kalnagūbris centrinėje Prancūzijoje. Čia stūkso 48 kūgio formos krateriai, sustingusios lavos kupolai ir kiti geologiniai dariniai. Teigiama, kad vietovė susiformavo prieš 35 mln. metų kartu su Alpių kalnais. Chaîne des Puys reikšminga ir vulkanologijos istorijai – ją XIX a. pr. tyrinėjo anglų geologas G. J. Poulett-Scrope.
Hedeby ir Danevirke kompleksas, Vokietija. Hedeby yra vienas svarbiausių vikingų epochos archeologinių kompleksų – buvęs prekybinis miestas Jutlandijos pusiasalyje, danų ir švedų valdų pasienyje. Miestas jungė Vakarų Europą su Skandinavija, Šiaurės ir Baltijos jūras prekybiniais ryšiais. Hedeby rasta gatvių, pastatų, kapinių ir VIII–XI a. uosto liekanų. Archeologiniai radiniai leido gan tiksliai atkurti ekonominį ir socialinį Europos vaizdą Vikingų eros metu. Kartu su Hedeby į UNESCO saugomą kompleksą pateko ir Danevirke – 30 km ilgio gynybinė siena, pastatyta V a. pr. Kr. Ją pastatė danai, siekdami apsisaugoti nuo frankų genčių.
Senovinis Kalhato miestas, AFP/Scanpix nuotr.
Nauji UNESCO paveldo sąrašo objektai ir vietovės už Europos ribų.
Senovinis Kalhato miestas, Omano Sultonatas. Senovinio miesto liekanos yra rytiniame Omano Sultonato krante. Miesto liekanas supa dviguba gynybinė siena, šalia yra ir nekropolis. Miestas vystėsi XI–XV a. kaip pagrindinis rytinės pakrantės uostas, per kurį vyko prekyba tarp rytinės Arabijos pusiasalio dalies ir Rytų Afrikos, Indijos, Kinijos ir Pietryčių Azijos. Vienas garsiausių geografų Ibn Battuta rašė, kad „Kalhate yra puikūs turgūs ir nuostabaus grožio mečetės“.
Krikščionių bendruomenių Nagasakio regione paveldas, Japonija. Persekiojimus ir visišką draudimą pergyvenusių krikščionių bendruomenių Nagasakio regione paveldą sudaro Kiūšiū salos šiaurės vakaruose esančios gyvenvietės, Haros pilis ir katedra, pastatyti XVI–XIX a. Šis paveldas atspindi krikščionių misionierių Japonijoje ir vietinių gyventojų susidūrimus, krikščionybės draudimą ir persekiojimą, slaptus krikščioniškų tradicijų perdavimo būdus iki 1873 m.
Barbertono Makhonjwos kalnai, PAR. Pietų Afrikos Respublikos šiaurės rytuose esantys kalnai vadinami geologų meka ir laikomi vienais seniausių pasaulyje – apytikslis jų amžius greičiausiai siekia 3,5 mlrd. metų. Tuo metu dar tik formavosi pirmieji kontinentai. Taip pat manoma, kad Barbertono Makhonjwos kalnuose rastos mikrofosilijos gali būti pačios seniausios gyvybės formos žemėje (3,1 mlrd. metų). Būtent šie kalnai suteikė daugybę informacijos apie žemės formavimosi procesą, o dabar juose apstu laukinių gyvūnų, augalų, išskirtinių peizažų.
Chiribiquete Nacionalinis Parkas, Kolumbija. Kolumbijos šiaurės vakaruose esantis nacionalinis parkas vadinamas jaguarų namais ir yra didžiausia saugoma teritorija šalyje. Vienas iš vietovės parko išskirtinių bruožų yra virš miškų iškilę „tepuis“, t. y. kalnai plokščiomis tarsi stalas viršūnėmis. Šiuose kalnuose yra 60 olų, kuriose galima išvysti 75 tūkst. piešinių, sukurtų prieš 20 tūkst. metų. Manoma, kad šie piešiniai susiję su jaguaro kultu, kuris vietiniams indėnams simbolizuoja jėgą ir vaisingumą. Piešiniuose vaizduojamos medžioklės, kovų, šokių ir ceremonijų scenos.
Visą naujų objektų, įtrauktų į UNESCO sąrašą, galima rasti svetainėje https://whc.unesco.org/en/newproperties/.
