Kultūra

2018.06.30 19:40

Seimas 2019-uosius paskelbė partizanų vado J. Žemaičio-Vytauto ir Laikinosios sostinės atminimo metais

BNS, ELTA2018.06.30 19:40

Seimas 2019-uosius paskelbė paskelbė partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto ir Laikinosios sostinės atminimo metais.

Seimas 2019-uosius paskelbė paskelbė partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto ir Laikinosios sostinės atminimo metais.

Už J. Žemaičio- Vytauto metų paskelbimą šeštadienį balsavo 80 Seimo narių – nutarimas priimtas vienbalsiai. Jį teikė beveik pusė Seimo narių, daugiausiai iš valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei opozicinės konservatorių frakcijos.

Kitąmet bus minimos J. Žemaičio-Vytauto 110-osios gimimo metinės. 2019 metais taip pat sueis 70 metų, kai jo vadovaujama Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio taryba vasario 16 dieną pasirašė nepriklausomybės nuo sovietų valdžios deklaraciją.

Už sprendimą kitus metus paskelbti Laikinosios sostinės metais  balsavo 71 Seimo narys, susilaikė 6 parlamentarai.

Seimas atsižvelgė į tai, kad kitais metais sukanka 100 metų, kai 1919 m. sausio 2 d. iš okupuoto Vilniaus pasitraukė Laikinoji Vyriausybė ir Kaunas de facto tapo Lietuvos valstybės institucijų darbo vieta, todėl iki šiol yra simboliškai vadinamas „Laikinąja sostine“.

Nutarime akcentuojamas labai svarbus Kauno miesto indėlis 1919-1939 metais Lietuvos istorijos laikotarpiui, kai Kaunas, tapęs Laikinąja sostine ir svarbiausiu Lietuvos miestu, kuriame susirinko Steigiamasis Seimas, buvo Lietuvos valstybės išlikimo garantu.

„Kauno miestas du dešimtmečius nepriekaištingai atliko Lietuvos Valstybės įtvirtinimo diplomatines funkcijas, be to, jame formavosi moderniosios lietuvių istorijos, kalbos, kultūros, mokslo, paveldo tradicijos bei stiprėjo tautinės tapatybės identitetas, susiformavo Europoje jau pripažintos modernizmo architektūros tendencijos, kurių neabejotina įtaka išlieka ir šiuolaikinei Lietuvos architektūrai bei kultūrai“, – pabrėžiama dokumente. Dokumente taip pat išskiriamas išskirtinis Kauno miesto ir jo istorijos vaidmuo Lietuvos valstybingumui, nepriklausomos bei demokratinės valstybės tęstinumui ir Lietuvos Valstybės atkūrimui.

Priimtu Seimo nutarimu Vyriausybei pasiūlyta sudaryti Laikinosios sostinės atminimo metų komisiją, kuri iki šių metų spalio 1 d. parengtų Laikinosios sostinės atminimo metų minėjimo programą, ir numatyti lėšų šiai programai įgyvendinti.

J. Žemaičio-Vytauto biografija

Palangoje 1909 metais gimęs J. Žemaitis-Vytautas 1944-aisiais prisidėjo prie nacių okupuotoje Lietuvoje sukurtos Vietinės rinktinės. Po antrosios sovietų okupacijos jis dalyvavo aktyvioje antisovietinėje rezistencinėje kovoje.

1947 metais J. Žemaitis-Vytautas tapo Kęstučio apygardos, o 1948 metais – visos Vakarų Lietuvos partizanų srities vadu ir pradėjo vienyti pogrindžio pasipriešinimo judėjimus.

Šie judėjimai 1949 metais susijungė į vieningą organizaciją – Lietuvos laisvės kovos sąjūdį. Jis priėmė deklaraciją, kur numatė Lietuvos valstybės atkūrimą ir demokratinius jos valdymo principus.

1953 metais J. Žemaitis-Vytautas buvo suimtas, o kitąmet Maskvos kalėjime jam įvykdyta mirties bausmė.

Prieš dešimt metų Seimas pripažino J. Žemaitį-Vytautą su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovu, faktiškai vykdžiusiu prezidento pareigas.