Rugpjūčio pabaigoje Lietuvoje įkurta Meno darbuotojų profesinė sąjunga, atstovaujanti vizualaus meno lauko darbuotojų interesams. Viena organizacijos iniciatorių – menininkė Agnė Jokšė – teigė, kad pirmiausia sąjunga kovos už orų atlyginimą bei geras darbo sąlygas. Tačiau su panašiomis problemomis susiduria ir meno darbuotojai kitose Baltijos šalyse – Latvijoje ir Estijoje.
„Dabar labai sunku pamatyti kultūros darbuotojų protestus. Prisimenu, 2008 m. kultūros sektoriuje labai sumažintas biudžetas, kai kurie kultūrininkai sakė: „Taip, eikime į gatves ir pasakykime, kad nedirbsime jiems.“ Kiti žmonės į tai reagavo: „Bet juk niekas to nepastebės“, dar kiti sakė: „Nerašykite literatūros kūrinių, pradėkite dirbti normalų darbą“, – taip meno darbuotojų bandymus protestuoti prisimena Latvijos kūrybinių sąjungų tarybos generalinis sekretorius, rašytojas Haralds Matulis.
Pasak Lietuvoje veikiančios Meno darbuotojų profesinės sąjungos įkūrėjų, sąjunga matoma kaip būdas kolektyviniams sprendimams ieškoti. Tačiau kaimyninėje Latvijoje gajus požiūris „kiekvienas už save“.
„Manau, profesionaliojo meno atžvilgiu nemažai priešiškumo. Žmonėms, kurie menu nesidomi, atrodo, kad nieko nedaroma, rengiami keisti performansai, kuriama poezija ir už tai gaunami pinigai. Taigi Latvijoje vis dar stiprus dešinysis liberalus mąstymas – jei pasirinkai šią profesiją, tai tavo pasirinkimas. Jei nemoka, tai tavo problema. Jei nepatinka, išeik arba keisk profesiją. Be to, manau, kad Latvija labiausiai iš visų trijų Baltijos šalių ekonomiškai linkusi į dešinįjį liberalizmą, niekada neturėjome socialdemokratų vyriausybės. Ir politika, ir ideologija, ir įvykių analizė žiniasklaidoje – liberali kova už save. Jei turite problemų, jos tik jūsų“, – LRT KLASIKAI sako H. Matulis iš Latvijos kūrybinių sąjungų tarybos.
Tuo metu Estijos meno rinka – konkurencinga, menininkams gali kilti sunkumų, kai parduoda darbus.
„Jei kalbėtume apie teatrą, tai labai populiarus kultūros sektorius Estijoje. Teatro lankytojų labai daug, jis finansuojamas gana gerai. Jei lyginti su kai kuriais kitais kultūros sektoriais, jie neturi tokio populiarumo. Pavyzdžiui, šiuolaikinis menas neturi geros reputacijos, jis labai nukentėjo dešimtajame dešimtmetyje, kai pasikeitė visas šiuolaikinio meno diskursas ir visa meno galios pasaulyje funkcionavimo sistema. Nuo 9-ojo dešimtmečio šiuolaikinis menininkas nebebuvo siejamas su gražiais paveikslais kaip anksčiau. Taip pat visuomenėje daug stereotipų, galvojama, kad nesunku padaryti ką nors panašaus. Vyrauja priešiška nuomonė, kad menininkai gyvena iš mokesčių mokėtojų pinigų, nieko neveikia. Yra ir daugiau stereotipų, kurie vis dar cirkuliuoja“, – sako nepriklausoma kuratorė Estijoje Airi Triisberg.
Ji pabrėžė, kad nepriklausomų meno darbuotojų problemos Estijoje susijusios, tačiau sprendimą rasti gana sunku.
„Viena problemų – mažas darbo užmokestis, kuris neleidžia pragyventi, jei nuolat dirbi meno srityje. Praėjusiais metais Estijos kultūros ministerija užsakė apklausą. Šių metų pradžioje ji pristatyta visuomenei, remiantis tyrimo duomenimis, vidutinės pajamos meno sektoriuje – 600 dolerių, tai mažiau nei minimalus darbo užmokestis. Pirmiausia, tai tikrai maža suma, už kurią labai sunku sudurti galą su galu, kad būtų galima sumokėti nuomos mokestį ir užtektų kitoms pagrindinėms išlaidoms“, – LRT KLASIKAI sako nepriklausoma kuratorė Estijoje A. Triisberg.
Tačiau kita problema Estijoje – galimybė naudotis socialinės apsaugos sistema – susijusi su tuo, ar žmogus kas mėnesį gali uždirbti minimalų atlyginimą, ar ne.
„Jei nori turėti sveikatos draudimą, kas mėnesį reikia uždirbti minimalų atlyginimą, pernai jis buvo 654 eurai. Net vidutinės pajamos meno sektoriuje neatitinka to standarto, vadinasi, menininkai labai nesaugūs, jei kalbame apie norą naudotis socialinėmis garantijomis, kurios apima ne tik sveikatos draudimą, bet ir žvelgia į ateitį, senatvės pensiją. Tai susiję su bedarbio išmokomis. Kai menininkas neturi jokių darbo pasiūlymų, net nedidelių koncertų, bet nori užsiregistruoti kaip bedarbis, jis galbūt neturės teisės į bedarbio pašalpą, nes nėra sumokėjęs tam reikalingo socialinio mokesčio. Menininkams Estijoje darbo užmokestis bei socialinis draudimas iš tikrųjų yra dvi ir tos pačios monetos pusės“, – dalijasi nepriklausoma kuratorė Estijoje A. Triisberg.
Pasak Latvijos kūrybinių sąjungų tarybos generalinio sekretoriaus H. Matulio, Latvijoje situacija su meno darbuotojų užmokesčiu ir socialinėmis garantijomis – gerėjanti, tačiau yra kur tobulėti.
„Kultūros sektorius apskritai skurdesnis už kitus ekonomikos sektorius. Manau, padėtis gerėja, bet 10, 20, o gal 30 metų turėsime kovoti su problemomis, sukauptomis anksčiau. Mūsų parlamentas ir Finansų ministerija nori, kad Latvijoje visi būtų lygūs, todėl nesiekia jokių specialių lengvatų kūrėjams, menininkams. Vis dėlto, po ilgos kovos pavyko priimti Kūrybinių asmenų įstatymą, konkrečiai nukreiptą į savarankiškai dirbančius asmenis. Latvijoje daug kultūros darbuotojų finansuojami per projektus. Savarankiškai dirbantys asmenys, pasibaigus projektui, lieka be pinigų. Todėl kreipėmės su prašymu, kad reikia tam tikro lygiaverčio nedarbo paramos varianto ir sulaukėme jo.
Kiekvienais metais turime pusę milijono eurų, jie paskirstomi savarankiškai dirbantiems asmenims, atsitiktinai liekantiems be projektų ir pinigų 3 mėnesiams, bet šią paramą galima gauti kartą per metus. Tai veikianti sistema, bet pirmas uždavinys, kurį reikia išspręsti, – kaip padidinti šių asmenų pajamas. Jei taikome socialinį mokestį viskam, ką uždirba kultūros darbuotojas, atskaičius mokesčius iš 100 eurų lieka tik 50 eurų. Manau, nėra teisinga sakyti, kad kūrėjai turi mokėti socialinius mokesčius nuo pirmojo euro“, – LRT KLASIKAI pasakoja H. Matulis iš Latvijos kūrybinių sąjungų tarybos.
Taip pat skaitykite
Jis taip pat pateikė ir kitą pavyzdį, kokia Latvijos kultūros darbuotojų finansinė situacija.
„Beveik prieš 10 metų atlikome tyrimą, bandėme išsiaiškinti, kokia finansinė padėtis įvairiose meno kultūros srityse ir kaip save suvokia žmonės, dirbantys, pavyzdžiui, literatūros, kino, teatro, vizualiųjų menų, architektūros, dizaino srityse. Buvo labai įdomu, kiekvienas sektorius manė, kad jų srities padėtis – kritinė, jiems mokamas mažiausias atlyginimas. Kreipėmės į Kultūros ministeriją, Kultūros kapitalo fondą, pavyko sulaukti tam tikrų pokyčių. Pirmiausia, sugalvojome gerąją praktiką, kuria visi sutiktų vadovautis, o paskui sugebėjome įtikinti, kad reikia padidinti lėšas žmonėms, dirbantiems kultūros srityje. Kultūros kapitalo fonde parengta tokia programa. Tačiau prisimenu, kad prieš kelerius metus Latvijos muzikantai viešai skundėsi, rašė Kultūros ministerijai ir parlamentui, kad jų padėtis sunki ir jiems reikia dvigubai didesnių atlyginimų nei vidutinis Latvijoje, jog sugebėtų varžytis Europos mastu. Priešingu atveju, Latvija tiesiog praras muzikantus, jie migruos į orkestrus Europoje“, – kalba Latvijos kūrybinių sąjungų tarybos generalinis sekretorius H. Matulis.
Gerųjų praktikų, susijusių su meno darbuotojų problemomis, turi ir Estija.
„Laisvai samdomi kultūros darbuotojai ir kūrybinės asociacijos turi įstatymą, reglamentuojantį menininkų, rašytojų ir kitų sąjungų darbą. Šis įstatymas taip pat simbolizuoja tam tikrą paramą kūrybos meno profesionalams. Jis priimtas 2004 m. kartu su „kūrybinės paramos“ įstatymu, jis skirtas laisvai samdomiems menininkams, praradusiems pajamas. Pavyzdžiui, jei menininkas mėnesį negauna jokių pajamų, gali prašyti 6 mėnesių minimalios algos dydžio paramos, suteikiančios ir sveikatos priežiūros paslaugas, o po 6 mėnesių turi teisę prašyti dar 6 mėnesių paramos. Iš viso gali būti 12 mėnesių minimalaus darbo užmokesčio parama. Tai buvo labai naudinga per koronaviruso pandemiją. Tačiau iškilo problema, pinigai baigėsi greičiau nei metai, ypač per pirmąją pandemijos bangą. Tai, žinoma, nepadeda spręsti sisteminės problemos, kai kas nors gauna šią paramą, negali kreiptis jos dvejus metus. Taigi, jei vis dar patiria finansinių sunkumų, reikia rasti sprendimą“, – kalba nepriklausoma kuratorė Estijoje A. Triisberg.
Su panašiomis problemomis susiduria visų trijų Baltijos šalių meno darbuotojai. Sprendimų kiekviena šalis bando ieškoti pagal esamą situaciją šalyje. Tačiau ir kalbinta nepriklausoma kuratorė Estijoje A. Triisberg, ir Latvijos kūrybinių sąjungų tarybos generalinis sekretorius H. Matulis nesitiki, kad artimiausiu metu situacija šiame sektoriuje kardinaliai pagerės.
