Kultūra

2018.03.20 14:50

S. Vainiūno pianistų konkurso žiuri pirmininkas: pagalvokite apie tai, ką reiškia būti menininku

LRT.lt 2018.03.20 14:50

Tarptautinio Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkurso pianistų kategorijos žiuri pirmininkas, Hannso Eislerio menų universiteto Berlyne dėstytojas Konradas Maria Engelis turiningai pasidalijo mintimis apie pirmąją pažintį su lietuviška muzika ir sėkmingos karjeros receptus, rašoma pranešime spaudai.

– Ar pirmąkart lankotės Lietuvoje? Esate pažįstamas su lietuviška muzika?

– Iš tiesų, esu buvęs netgi šioje auditorijoje, vykstant „Erasmus“ mainų programos meistriškumo kursams – tai buvo prieš dvejus ar trejus metus. Šiandien kaip tik atsiminiau Akademijos didžiąją salę, kadangi joje tada vyko koncertas. Lankydamasis Lietuvoje tada, supratau, kad šios Akademijos kokybės standartai aukšti. Deja, o veikiau – laimei, šiandien buvo pirmas kartas kai išties išgirdau lietuvišką muziką (atidarymo ceremoniją pradėjo Justas Čeponis, atlikęs Stasio Vainiūno kūrinius – aut. past.).

– Ar maloni buvo ši pažintis?

– Tai labai įdomi muzika. Man ji kažką priminė. Tai ne griežta dodekafonija, bet skambesys kažkuo panašus. Kadangi šiuose kūriniuose iliustruojamos nuotaikos, jie labai išraiškingi. Tai, ką girdėjau, buvo fiziškai aktyvi muzika – man ji patiko. Tačiau tam, kad galėčiau pasakyti daugiau, turėčiau daugiau jos pasiklausyti.

– Kiek reikšmingi konkursai atlikėjo gyvenime?

– Tai sudėtinga. Kai pats dalyvaudavau konkursuose, visada jaudindavausi labiau nei prieš koncertus. Turbūt todėl, kad nuolatos jausdavau, kad esu vertinamas – apie tai kalbėjau ir šiandien, sveikindamas dalyvius. Šiaip, po konkursų koncertuoti yra daug lengviau – jautiesi laisvesnis, atrodo, kad niekas neskaičiuoja, kiek klaidų padarei. Vien dėl to konkursai yra labai vertingi. Jie daro mus stipresniais.

Konkursas išties gali tapti dideliu žingsniu į priekį. Tačiau yra atvejų, kai kažkas laimi, trejus metus intensyviai koncertuoja, o po to... nieko neatsitinka. Kiti nelaimi konkursų, tačiau jų karjera vystosi puikiai. Kodėl? Galbūt tai lemia viešųjų ryšių agentūros, marketingo strategijos? Taigi negaliu tvirtinti, kad konkursai užtikrins sėkmingą karjerą. Svarbu sudalyvauti, „susirinkti“ patirtį – nebūtina konkursų laimėti. O net ir laimėjus, reikia geros agentūros – tai būtina.

– Kuo skiriasi pasiruošimas konkursui nuo pasiruošimo, tarkim, koncertui?

– Pasiruošimas konkursui yra ypatingas. Manau, parengus tam tikrus kūrinius konkursams bent kelis kartus, jų jau niekada nepamirši. Kai kurie taip įstringa, kad juos vėliau galima atlikti nors ir kitą dieną. Šis didelis intensyvumas ruošiantis, vėlgi, yra labai vertingas.

– Per atidarymą jau palinkėjote gražių dalykų konkurso dalyviams. Galbūt dar kažką norėtumėte perduoti?

– Dar kartą noriu pakartoti – nebijokite būti savimi, rasti save, išreikšti save. Neimkite į galvą to, ką jums sako kiti, ir nekopijuokite. Pastebiu, kad daugelis stengiasi kažką imituoti, vietoj to, kad ieškotų savęs. Raskite save ir tobulinkite. Technika, amatas yra tik įrankiai, skirti tapti menininku. Pagalvokite, ką reiškia būti menininku, jeigu norite juo tapti. Ir tada – pirmyn!