Klaipėdos koncertų salėje šokio teatras „PADI DAPI Fish“ trečiadienį pristatė premjerą – šokio spektaklį „Mano Piteris Penas“.
Mintis statyti spektaklį pagal Jameso Matthew Barrie`o sukurtą „Piterį Peną“ choreografei Agnijai Šeiko brendo seniai. Ir labiausiai ją įkvėpė ne tiek pats kūrinys, o vadinamoji Piterio Peno karta – niekada nesubręstantys jaunuoliai. Todėl knygos siužeto žiūrovai neras.
„Mes gilinamės į psichologų tokį sugalvotą terminą, t.y. Piterio Peno kartą – apie jaunus žmones, kurie tarsi užstringa savo vaikystėj, užstringa savo tokioje infantiliškoje būsenoje ir tarsi nenori pereiti į kitą etapą gyvenimo“, – sakė choreografė A. Šeiko.
Pagrindiniu šokėju pasirinktas 25-erių Julius, turintis Dauno sindromą. Pasak choreografės, šį sindromą turintys žmonės yra ne savo noru tapę amžinaisiais vaikais.
„Julius yra be galo savarankiškas ir, ką mes matom labai ypatingai, kad būdamas su mumis jisai savarankiškėja, jisai elgiasi labai laisvai. Mes kartais net pasimetam arba iš šono atėjęs žmogus ne visada gali pasakyti, kas yra kas“, – pasakojo choreografė.
Muziką šiam šiuolaikinio šokio projektui sukūrė vienas žymiausių vokiečių kompozitorių Svenas Helbigas, dirbęs su „Pet Shop Boys“ ir „Rammstein“. Šiame spektaklyje elektroninę muziką jis sujungė su violončelių skambesiu.
„Pradžioje mes gavome tokio akustinio kvarteto natas. Mes pradėjom repetuoti, mums pasirodė per mažai spalvų, tada jis pradėjo kurti elektroninę muziką. Tada elektroninė muzika užgožė akustinę, ir tada mes suradome tokią sintezę, kur daug elektroninės muzikos ir šiek tiek akustinės muzikos“, – sakė Klaipėdos violončelių kvarteto vadovas Mindaugas Bačkus.
Intriguoja ir spektaklio dailininko Artūro Šimonio scenografija. Į sceną jis nusprendė įridenti didelį kiaušinio formos objektą. Tai – lyg talpykla, kuri formuoja personažo pasaulėjautą ir vertybių skalę.
