Kultūra

2018.03.02 18:33

J. Sakalauskas: viešumui ir skaidrumui turi būti iškelta aukščiausia kartelė

Žmonės nori pamatyti, kaip vykdoma veikla valstybiniuose teatruose, todėl atėjo laikas skaidrioms procedūroms ir viešumui. Taip LRT RADIJUI sako Lietuvos nacionalinio operos ir baleto direktorius Jonas Sakalauskas. Kaip teigia jis, veikla tokiose įstaigose kaip LNOBT dažnai apribota laiko ir pinigų, tačiau reikia viltis, kad kūrybinis elementas ir interpretacija tik stiprės.

– Kaip praėjo jūsų pirmoji darbo diena Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre?

– Tai buvo intensyvi diena, susitikau su dalimi kolektyvo, skyrių vedėjais, pavaduotojais. Buvo atvykusi ir Lietuvos respublikos kultūros ministrė, kuri pasveikino ir pristatė mane kolektyvui. Taip pat susitikau su atskirais padaliniais. Galima sakyti, kad jau pirmąją darbo dieną teko patekti į karštą zoną ir, kone atėjus iš gatvės, pasakyti savo nuomonę apie kai kuriuos dalykus.

– LNOBT turi maždaug 600 darbuotojų, ar ne? Visiems prisistatyti nelabai ir įmanoma.

– Taip, tektų visus surinkti į salę. Prisistatymai kolektyvams dažniausiai būna repeticijos pabaigoje, darbo metu. Paskelbiama, kad bus toks susitikimas ir tie, kurie nori, ateina. Manau, kad prisistatysiu visiems maksimaliai, nes jau dabar su dalimi to daryti nereikia. Dalį teatro žmonių neblogai pažįstu, esu dainavęs ne viename spektaklyje, su kai kuriais mokiausi, dar kiti yra mano dėstytojai.

– Kaip manote, ar žmonės su nerimu laukė jūsų atėjimo?

– Turbūt laukė su nerimu, nes kiekvienas pasikeitimas yra nežinomybė. Tai tam tikras stresas kolektyvui. Tačiau žinau dalį teatro virtuvės, todėl tai, kad vadovausiu, galbūt nėra blogas dalykas. Atėjau dirbti žmonėms ir menui, manau, kad tuo tiki ir kolektyvas. Man LNOBT yra tarsi alma mater. Tai pagrindinis teatras, leidęs man bręsti. Čia atlikti pirmi didieji vaidmenys, kurie buvo mano tramplinas į profesinę veiklą.

Tikrai pagarbiai žiūriu į visą kolektyvą. Manau, kad dingo ta nežinomybė dėl vadovo. Visi patyrė daug nerimo ir netikrumo, bet tikiu, kad jį greitai išsklaidysime.

– Laimėjote konkursą iš antro karto. Pirmasis konkursas neįvyko, buvo daug peripetijų. Oficialiai teigta, kad nė vienas iš pretendentų neatitiko reikalavimų. Ar labai koregavote paraišką, kad atitiktumėte kriterijus?

– Pradėkime nuo to, kad pats konkursas yra etapinis dalykas. Pirmiausia pateikiama paraiška, perspektyvinė vizija, taip pat gyvenimo aprašymas, kuris irgi daro įtaką komisijos nariams. Vėliau vyksta pokalbis. Svarbu, kaip pavyksta pasirodyti, čia svarbus ir sėkmės momentas. Taigi yra daug sudedamųjų dalių.

Keičiau savo programą, bet ne iš esmės. Manau, kad antrame bandyme jau nebuvo tos baimės, atėjau dar kartą visko pristatyti ir pasakyti, kad tikiu savo programa ir nesinervinsiu, jei manęs nepriims. Palinkėjau komisijai priimti sprendimą, kuriuo jie būtų sąžiningi sau. Taip sutapo, kad jie pasirinko mane.

Manau, kad buvo netikėta tai, jog turėjau, ką pasiūlyti. Galbūt pirmame konkurse buvo sunku priimti sprendimą dėl jauno žmogaus, nes šiai įstaigai, taip pat ir Kultūros ministerijai, teko atremti ne vieną puolimą.

– Jūsų pirmtakas Gintautas Kėvišas neteko pareigų, nes buvo konstatuota, kad jis sistemingai painiojo viešuosius ir privačius interesus. Ar jums pačiam drąsu ateiti į tokio konteksto apsuptą poziciją? Kaip vertinate savo pirmtako veiklą?

– Nenoriu veltis į buvusio vadovo vertinimą. Tai mano pradžia LNOBT ir turiu atstovauti Kultūros ministerijos poziciją. Tačiau nenoriu ir diskredituoti buvusio vadovo veiklos, nes ne visais atvejais ji buvo bloga. Jam vadovaujant teatre atsirado daug garsių pavardžių ir atlikėjų.

Galiu pasakyti, kad valstybiniuose teatruose turi vykti labai skaidrios procedūros, turi būti keliami reikalavimai viešumui ir efektyviam lėšų panaudojimui. Turi būti iškelta aukščiausia kartelė. Atėjo laikas vykdyti kur kas skaidresnę ir atviresnę veiklą. Žmonės tikrai nori matyti, kaip tai daroma.

– Kaip keisis LNOBT programa?

– Teatras programą formuoja iš anksto. Aš ateinu jau turėdamas dviejų sezonų premjerų planą. Yra nemažai sutarčių, planų, siekiančių 3–4 metus į priekį. Žinau, kad jau vyko daug derybų ir bendrame repertuare vietos manevrams nėra itin daug. Galbūt jos atsiras po 2–3 metų.

Tačiau ir dabar, ir savo programoje teigiau, kad teatras turi tapti platforma, kur gimsta menas. Taip pat menas turi dalyvauti platesniuose sociokultūriniuose procesuose ir dialoge su įvairiomis socialinėmis grupėmis. Turi vykti kūrybinė veikla, nes tam tikra prasme LNOBT yra meno fabrikas.

Dabar yra mažai vietos interpretacijai, viskas suspausta dėl laiko ir pinigų. Yra daug dalykų, kuriuos reikia įvykdyti ir taip dingsta kūrybinis elementas. Didžioji opera nepasiduoda lengvai, reikia daug alternatyvių programų. Vienas tikslų, kurį noriu vystyti, tai šiuolaikinio baleto ir šiuolaikinės operos inkubatorius. Noriu, kad Lietuvos kompozitoriai, rašytojai, režisieriai ar dirigentai turėtų galimybę įgyti praktikos, gautų platformą, kur galėtų vystyti savo idėjas.