Kultūra

2018.02.28 16:56

Dovana Lietuvai: šimtas metų per 45 minutes

BNS2018.02.28 16:56

Valstybės pažinimo centras šimtmečio proga kviečia į unikalią parodą „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“. Pasitelkdama šiuolaikines technologijas, kūrėjų komanda pristato netradicinį šimtmečio pasakojimą, rašoma pranešime spaudai.

„Įvairiais laikotarpiais egzistavusios vizijos sujungia praeitį ir ateitį, būtent jos leidžia sėkmingai atskleisti šimtmetį ir planuoti naująjį“, – sako prezidentės vyriausioji patarėja dr. Rūta Kačkutė. Pagrindinis parodos tikslas – vizionierių drąsa ir polėkiu įkvėpti lankytojus kurti savo pačių ateitį. 

Nevadovėlinė istorija

Parodos turinio kūrėjams ši paroda – ambicingiausių ir netikėčiausių idėjų paieškų rezultatas. Jie atrado savo laiką pralenkusias vizijas, kurioms nestigo ir gero humoro jausmo. „Labiausiai šypseną kelia tarpukariu vykusios savojo Edisono paieškos. Užregistruota daugybė keisčiausių išradimų – nuo apvalios skylės veidrodyje su mylimo žmogaus nuotrauka iki greitaeigių čiūžių“, – prasitaria parodos kuratorė Rosita Garškaitė. 

Pasak jos, parodoje nesiekiama pateikti kuo daugiau informacijos ar kartoti vadovėlinių istorijos faktų. Šimtmečio patyrimas kuriamas trumpais, įdomiais, per ausines transliuojamais pasakojimais, kuriuos lankytojai renkasi pagal save. Iš viso pateikiama 40 vizijų politikos, kultūros ir mokslo srityse.

Istorija yra ir tai, kas neįvyko

Viena iš pristatomų vizijų, šiandien keliančių pasididžiavimo jausmą, yra tarpukariu užgimusi ir su kaupu įgyvendinta lietuvių kilmės amerikiečių krepšininko Felikso Kriaučiūno idėja išgarsinti Lietuvą pasaulyje kaip krepšinio šalį. Šis sumanymas geriausiai iliustruoja parodos siekį kalbėti apie atkurtos valstybės istoriją, jos dabartį, neužmirštant ateities.

Parodos kūrėjų nuomone, svarbu pristatyti ne tik įgyvendintas, bet ir neišsipildžiusias ateities vizijas. „Istorija yra ir tai, kas neįvyko. Taip lankytojai gali numanyti, kaip gyvenome, kokie kūrybingi buvome, apie ką svajojome, ko troškome“, – teigia parodos bendraautoris istorikas dr. Norbertas Černiauskas.

Intriguojanti forma žadina vaizduotę 

Valstybės pažinimo centro lankytojus stebins ir parodos pateikimo forma. Centro vizitine kortele tapusios planšetės – tik dalis šiame projekte naudojamų inovatyvių technologijų. Didelės, ant sienų projektuojamos vizualizacijos, paveikūs garso takeliai sukurs skirtingų laikotarpių nuotaiką, žadins vaizduotę. Lankytojai patirs tarpukario lūkesčius, karo nuožmumą, sovietmečio nuobodulį, sąjūdžio pakilumą.

Ypatingas parodos patrauklumas – ekspozicijos architektų ir dizainerių nuopelnas. „Norėdami ne tik interaktyviai pristatyti istorijas, bet ir įkvėpti lankytojus kurti savo pačių vizijas, suprojektavome itin asmenišką ir atpalaiduojančią erdvę. Šviesos efektai, grafinės animacijos, veidrodžių panaudojimas – tai tik kelios malonios smulkmenos“, – kalba architektas, „Processoffice“ atstovas Rokas Kilčiauskas. Po seanso lankytojai bus pakviesti dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse – visų norinčiųjų lauks vizijų laboratorija.

Parodos lankymas nemokamas, tačiau reikalinga išankstinė registracija 

Netipiškas parodos formatas diktuoja taisykles: reikalinga išankstinė registracija internetu pazinkvalstybe.lt. Per vieną seansą apsilankyti galės iki 30 žmonių. Kaip ir iki šiol, Valstybės pažinimo centro lankymas nemokamas – ši paroda nebus išimtis. 

Parodos tikslinė auditorija – plačioji visuomenė nuo aštuntos klasės mokinių iki senjorų, taip pat užsienio svečiai, kuriems informacija pateikiama anglų kalba. Pradinių klasių moksleiviams ir tėvams su mažais vaikais rengiama speciali edukacinė programa. Seansai pritaikyti klausos negalią turintiems lankytojams. Paroda veiks dvejus metus. 

Prezidento rūmuose įsikūręs Valstybės pažinimo centras veikia nuo 2016 metų kovo 11 dienos. Ekspozicijose siekiama atsakyti į klausimus, kaip veikia demokratiška valstybė ir jos institucijos, kaip piliečiai gali dalyvauti valstybės kūrime ir valdyme, kokiais būdais galima spręsti visai visuomenei ar vietos bendruomenei aktualias problemas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.