Kultūra

2018.03.03 13:00

Paaiškino, kodėl skaitinėjimas internete neprilygsta tikram skaitymui

LRT RADIJO laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt2018.03.03 13:00

Lietuvoje jauni žmonės baigia mokyklas nekęsdami literatūros. Švedai tokią pačią padėtį savo šalyje aiškina tuo, kad knygų neskaitantys mokytojai negeba šių vertybių įskiepyti vaikams, LRT RADIJUI sako leidyklos „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė. Vertėjas, literatūros kritikas Laimantas Jonušys teigia, kad dabar labai svarbus internetas, bet naršymas jame – ne gilus skaitymas, o tik paviršutinis skaitinėjimas.

Kai kurias knygas skaityti reikia ne kartą

Kai kurių žmonių klausti apie tai, kiek knygų per metus jie perskaito, yra nekorektiška, LRT RADIJUI sako L. Varanavičienė. Ji teigia skaitanti ne tik knygas, bet ir rankraščius, nes to reikalauja darbas: „Šiaip esu skaitytoja, neįsivaizduoju stalelio prie lovos be knygos. Ten atsiranda ir moteriškų romanų, visai to nesidroviu. Juk niekas nepaneigė, kad po sunkios darbo dienos knyga gali teigti ir atsipalaidavimo malonumą. Tikrai į lengvesnius žanrus ironiškai nežiūriu.“

L. Varanavičienė sako, kad yra knygų, kurias verta perskaityti ne kartą. „Pavyzdžiui, Herodoto „Istoriją“ verta persiskaityti kas penkerius metus. Nepaisant to, kad ten aprašomi dalykai vyko seniai ir neliečia mūsų tiesiogiai, knygoje esanti išmintis veikia ir šiandien. Arba Senekos „Laiškai Lucilijui“ – pažįstu ne vieną svarbų verslininką, ant kurio darbo stalo yra ši knyga, ir manęs tai nestebina“, – aiškina pašnekovė.

L. Varanavičienės teigimu, kad ir kas būtų sakoma apie madingas verslo ar kitas mokomąsias knygas, tikruosius atsakymus pateikia nevienadienės knygos, o klasikiniai veikalai: „Tačiau visame pasaulyje skaitoma vis mažiau, todėl atsiranda tokios knygos kaip “Sapiens. Glausta žmonijos istorija“, kurioje į trumpą tekstą sutraukta visa žmonijos patirtis. Šiandien tai daugelio užimtų, svarbių žmonių stalo knyga. Ir mane tai labai džiugina.“

Sako, kad knyga išliks dėl žmogaus inertiškumo

L. Jonušys teigia negalintis suskaičiuoti, kiek knygų perskaito per metus, tačiau tai darantis dvejopai – renkasi ir popierines knygas, ir elektroninę skaityklę. „Neketinu atsisakyti nei vieno, nei kito varianto. Elektroninė skaityklė yra labai patogi priemonė. Žinoma, sentimentai popierinei knygai išlieka, todėl jos neatsisakysiu niekada. Nei internetas, nei skaityklės popierinių knygų nepanaikins, nes jos vis dar sėkmingai gyvuoja visame pasaulyje.“

L. Varanavičienė tvirtina, kad popierinės knygos išliks dėl žmogaus inertiškumo. „Prisiminkime – atsiradus motociklui, turėjo nunykti dviratis, nes kam jį minti? Atsiradus kinui, turėjo mirti teatras. Štai opera gyvuoja iki šiol, nors jos siužetai mums kelia šypseną. Popierinės knygos skaitymą galima suvokti kaip kultūrinį veiksmą, juk skaitymas – darbas su savimi. Nesvarbu, kokia forma. Tačiau popierius kelia sentimentus. Pavyzdžiui, aš sunkiai įsivaizduoju, kaip skaityčiau Rainerį Maria Rilkę skaityklės ekrane. Poezijos skaitymas reikalauja materialumo“, – aiškina specialistė.

Paklaustas, kokias knygas skaito elektroninėje skaityklė, o kokias knygas renkasi kaip popierines, L. Jonušys sako, kad skirtumas labai aiškus: „Skaityklėje skaitau daugiausia angliškas knygas. Elektroninių knygų pasirinkimas lietuvių kalba nėra didelis. Tai galbūt galėtų paaiškinti leidėjai. Galbūt jos mūsų rinkoje nėra paklausios.“

Mato skirtumą tarp skaitymo ir skaitinėjimo

L. Varanavičienė, paklausta, ar knygos mažiau domina gyventojus, tikina, kad Lietuva nėra išimtis. „Visame pasaulyje, net tokiose išsivysčiusiose šalyse kaip Švedija, skaitoma mažiau. Žmonės randa jiems daug patrauklesnių užsiėmimų. Daug nerimo kelia jaunimo skaitymo įgūdžiai. Lietuvoje jauni žmonės baigia mokyklas nekęsdami literatūros ir knygų. Jiems nėra formuojami skaitymo įgūdžiai, bet tai labai gili tema. Patys švedai tokį dalyką aiškina paprastai – į mokyklas atėjo mokytojai, kurie patys neskaitė, todėl negali to išmokyti ir vaikų. Man regis, tai ir visų Lietuvos mokyklų problema. Bent jau mes sakome, kad mokykla turi tai išugdyti. Nors vis dažniau sutinkama nuomonė, kad atsakingiausia yra šeima. Jei šeimoje vaiko nuraminimui ar suaugusiųjų ramybės palaikymui įjungiamas kompiuteris, tėvai neskaito, tai ir vaikas neskaitys“, – aiškina pašnekovė.

Pasak L. Jonušio, ketvirtadalis vaikų per pusmetį neperskaito nė vienos knygos: „Tėvai mažiems vaikams irgi rečiau skaito knygas, tai kelia susirūpinimą. Nenoriu suabsoliutinti, kad skaitanti žmogus kuo nors geresnis, bet daugeliu atvejų taip yra. Dabar svarbus internetas, bet jo naršymą vadinčiau ne skaitymu, o skaitinėjimu.“

L. Jonušys sako, kad tikras skaitymas ir skaitinėjimas – skirtingi dalykai. „Skaitydamas knygą žmogus pasineria į jos pasaulį. Nebūtinai tai grožinė literatūra. Toks skaitymas skatina mąstyti, tobulina intelektą ir pan. Interneto skaitymas dažnai paviršutiniškas“ – teigia pašnekovas.