Kaip dauguma jaunų žmonių, jaunosios kartos tapytoja Monika Plentauskaitė prisipažįsta neatsispirianti socialinių tinklų traukai, tačiau išnaudojanti ją kūryboje – jos paveikslai gimsta iš nuotraukose užfiksuotų fragmentų.
Tapybą Monika apibūdina kaip bendravimo su pasauliu forma. Dažnai ji tapo ir iš savo pačios darytų fotografijų. Tapybos magistrantūros studentė šypsosi – galbūt tai nesugebėjimas aprėpti realios tikrovės, galbūt jai reikalingos distancijos tarp objekto ir drobės sukūrimas bei šiuolaikinio žmogaus aktyviai naudojamų socialinių tinklų formų įtaka.
Pirmieji Monikos darbų pristatymai įvyko jos mamos gimtinėje, Monikos vaikystės vasaros miestelyje – Kražiuose. Nauja paroda „Butaforijų parkas“, kuri galerijoje „Meno niša“ veiks iki vasario 10 dienos, atidaryta Vilniuje.
Viena iš parodos inspiracijų – paso istorija. Tapytojos senelis Antrojo pasaulinio karo metais pase pakeitė vieną pavardės raidę, taigi ir Monika, nors turėtų būti Plintauskaitė, šiandien oficialiai yra Plentauskaitė. Identiteto, tapatybės paieškos, savasties ieškojimas praeityje – visa tai, pasak Monikos, yra nuolat jos keliamos temos, atsispindinčius ir pirmoje jos asmeninėje parodoje Vilniuje.
Daugiau – Ievo Žigaitės reportaže.
