Kultūra

2018.02.08 20:12

L. Devita: net šiuolaikinė muzika susijusi su psichodeliniu roku

Seniau roko muzika net pačių muzikantų buvo suvokiama gana siaurai. Šią situaciją pakeitė psichodelinis rokas, atvėręs laisvę kūrybai, LRT RADIJUI sako muzikantas, rašytojas, psichodelikos tyrinėtojas, ufologas Lukas Devita. Anot jo, terminas „psichodelika“ dažnai siejamas su psichotropinėmis medžiagomis, tačiau tokios medžiagos ir muzika – atskiri dalykai.  

– Tikras jūsų vardas – Vytautas Vilimas, o kūrybinis slapyvardis – Lukas Devita. Lietuvoje slapyvardžiai nėra dažnas dalykas. Kodėl pasivadinote Luku Devita?

– Ir aš maniau, kad Lietuvoje slapyvardžiai nepopuliarūs. Tačiau Martyno Mažvydo biblioteka išleido slapyvardžių žinyną, kurį sudarė du tomai. Ten surinkti slapyvardžiai iki pat naujos Lietuvos atsikūrimo. Pasirodo, slapyvardžiai visada buvo labai populiarūs. Rašytojai, kultūros veikėjai pasirašinėdavo keliais slapyvardžiais tam, kad parodytų, jog yra daug rašančių žmonių.

– Vardas taip pat savotiškas kūrybos vaisius. Bobas Dylanas sakė – nesijaučiu Zimmermanu, jaučiuosi Bobu Dylanu. Ar seniai jaučiatės Luku Devita?

– Taip, nors nemaniau, kad tai šitaip įsitvirtins. Slapyvardis atsirado su straipsniais, muzikavimu. Viskas susikaupė, straipsniai sugulė į pirmą knygą, tuomet ir supratau, kad slapyvardis įsitvirtino. Devita buvo mano pravardė nuo senų laikų – nuo vardo Vytas. Pasirodo, kad devita yra ir sanskrito žodis. Tai toks žodžių žaismas, kuris man atrodė įdomus.

– Kokia jūsų pagrindinė veikla šiuo metu? Papasakokite apie paskaitas, kurias vedate Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

– Man ir pačiam buvo netikėta, kad muzikos edukacija taip įsitvirtino. Kai biblioteka atsinaujino, išgirdau pasakymą, kad reikia rengti edukacinius užsiėmimus. Kaip pokštą pasakiau – nebent rengti juos apie roko muziką, o man atsakė – gerai. Nusprendžiau užsiėmimų pavadinime nedeklaruoti, kad tai apie ankstyvąjį ar psichodelinį roką, todėl viską vadinau senuoju roku.

Į užsiėmimus susirinko daug žmonių. Pasirodė, kad tai reikalinga, įdomu. Melomanai mėgsta pabūti kartu, pasidalyti įspūdžiais. Aš labai dėkingas už laisvę, kurią man suteikė biblioteka. Tai, kas buvo mano hobis, dabar paversta ir darbu.

– Taigi dabar kiekvieną savaitę vedate paskaitas apie muziką?

– Taip, jos tęstinės, vyksta bent kelis kartus per savaitę. Kiekvieną kartą aptariama nauja tema, skirta kuriam nors muzikiniam žanrui. Daugiausia dėmesio skiriama roko muzikos žanrui, užsienio roko muzikai. Tačiau norisi nepamiršti ir Lietuvos konteksto.

– Ar užsiimate muzikine veikla?

– Taip, tik mano gyvenime ta veikla visada su pertraukomis. Tačiau muzikavimas laikas nuo laiko vis išneria į viršų. Kaip negali pabėgti nuo domėjimosi muzika, taip negali pabėgti nuo būtinybės ir noro kartais groti. Tai lydi visą gyvenimą. Aš labai dėkingas visiems muzikuojantiems žmonėms, visai muzikinei komunai, nes tai įkvepia, skatina. Tikrai matau daug paskatinimo.

– Kas yra psichodelinė muzika? Kodėl taip aktyviai ja domitės?

– Kiek dabar prisimenu, vos ne vaikystėje žinojau tą žodį. Anksčiau, nei jį supratau. Psichodelinis rokas darė poveikį tiek visai roko, tiek populiariai septinto dešimtmečio muzikai Amerikoje, Didžiojoje Britanijoje. Po truputį tai pasiekė ir Lietuvą.

Psichodelika, kaip mąstymas, daro didesnę įtaką muzikai nei galima pamanyti. Kai kurios šiuolaikinės muzikos ištakos susijusios su psichodeliniu roku. Man tai buvo patrauklu, nes atsivėrė laisvė kūrybai. Roko muzika, kuri buvo gan siaurai suvokiama net pačių muzikantų, labai prasiplėtė.

– O kuo psichodelinis rokas skiriasi nuo paprasto roko?

– Žodžio etimologija nurodo į terminus „psukhe“ ir „delos“ – tai, kas regima siela. Todėl interpretuoti galima įvairiai. Terminas sukurtas ne muzikai, iš pradžių tai nebuvo susieta. Terminas akivaizdžiai susietas ir su psichotropinėmis medžiagomis, tačiau jos ir muzika – atskiri dalykai. Nereiškia, kad muzikantai, siejantys save su psichodeline muzika, būtinai vartoja tam tikras medžiagas.

– Esate vinilo gerbėjas, jus dažnai galima sutikti Antakalnio vinilo turgelyje. Kuo šis formatas jums taip patinka?

– Man tai mieliausias formatas, nes jis labiausiai ir giliausiai įtraukia į muzikinį išgyvenimą. Klausant vinilo, labiau įsigilinama į muziką. Anksčiau plokštelė buvo pagrindinė laikmena, per kurią skleista muzika. Su vinilo plokštelėmis siejasi ir vizualus menas, nes čia svarbus ir viršelis, informacija, dainų tekstai ir pan.