„Lietuva bando save pozicionuoti kaip aukštųjų technologijų, aukšto pragyvenimo lygio šalį, bet tai, deja, yra visiškai neįmanoma be aukšto lygio kultūros. Į tą lauką įeina ir meno bienalės, ir architektūros bienalės. Jei mes neturėsime aukšto lygio architektūros, meno prisistatymo, manau, apskritai kalbėti apie Lietuvą, kaip aukšto lygio šalį su aukštosiomis technologijomis, neįmanoma“, – įsitikinęs vienas Lietuvos paviljono Venecijos architektūros bienalėje kuratorių Andrius Ropolas.
Svarbu tai, kad Lietuva pirmą kartą kaip atskira šalis dalyvaus Venecijos architektūros bienalėje. Lietuva meno pasauliui prisistatys kaip pelkių šalis. Per pastaruosius 200 metų vykusi industrializacija, klimato kaita, įvairios pertvarkos, daug žmonių suginė į miestus. O Lietuvos paviljono organizatoriai ragina atsigręžti į pelkės ekosistemą, kuri formuojasi labai lėtai, priešingai nei vienas po kito kylantys prekybos centrai ar besikuriantys verslai.
Tuo metu JAV paviljonas šiais metais vadinsis „Pilietybės dimensijos“, o pats paviljono tikslas – suvokti, kas šiuo metu yra pilietis, kaip architektūra atspindi pilietybės klausimus. JAV paviljono Venecijos architektūros bienalėje kuratorė Anna Lui įsitikinusi, kad tokiuose renginiuose atsiranda galimybė reflektuoti save ir suvokti, kaip šalis reaguoja į dabartinius visuomenėje vykstančius procesus.
Daugiau apie būsimą bienalę – įraše.
