Klaipėdoje, Prano Domšaičio galerijoje, eksponuojama paroda „Scenos divos“. Joje – operos, baleto ir dramos artistės, įamžintos skirtingų dailininkų, pasakoja ir Lietuvos teatro, ir portreto istoriją.
„Tai nutapė mano piešimo dėstytoja Irena Trečiokaitė-Žebenkienė, kuri yra tokio ūgio, mažutė, gal 150 cm, ir aš galvoju, kaip įmanoma nutapyti tokį kūrinį – tik užsilipus ant kopėčių turbūt, o personažas yra garsioji balerina, prima balerina mūsų Genovaitė Sabaliauskaitė“, – pasakoja parodos kuratorė dr. Ramutė Rachlevičiūtė.
Sovietmečiu išvykusi į Vokietiją, balerina buvo tarsi ištrinta iš istorijos, neeksponuotas ir portretas. Išskirtinis ir šis karo belaisvio nutapytas paveikslas.
„Šitas paveikslas mus klaidina, jis yra romantiškas, pakilus, vienas iš nedaugelio tokių portretų, kur balerina yra ant puantų“, – sako kuratorė.
Šiuo metu Prano Domšaičio galerijoje eksponuojama parodos „Scenos divos“. „Scenos divos – tai iš tikrųjų yra artistės, operos, baleto ir dramos, man ir norėjosi parodyti, o per tai priminti ir teatro istoriją, ir tų atskirų sričių istoriją, ir kartu portreto istoriją. Turiu pasakyti, kad tie kūriniai labai įdomiai sąveikauja tarpusavy“, – teigia R. Rachlevičiūtė.
Tos pačios vadinamosios divos, tapytos skirtingų autorių – lyg skirtingi žmonės. Tai matyti ir tarpukariu garsios balerinos Marijos Juozapaitytės portretuose. Našlaitė, auginta Kalpokų šeimoje, tapyta abiejų globėjų, atsiskleidžia skirtingai.
„Kai Olga žiūri į Juozapaitytę, mes matom labai gražią moterį, pavargusią, kiek nusivylusią šeimyniniu gyvenimu. Petras Kalpokas, kuris praktiškai irgi matė, kaip augo Juozapaitytė jų namuose, tapo jauną, žavingą, erotišką moterį su vaisiumi“, – pasakoja parodos kuratorė.
Pasak jos, paslaptingiausia asmenybė parodoje – teatro ir kino aktorė Unė Babickaitė, mergaitė iš Laukminiškių kaimo, atsidūrusi Niujorke, kuriai to meto poetai rašė eilės, ja žavėjosi, o ji pati vieną akimirką Paryžiuje perka naują suknelę, kitą – nori į vienuolyną.
„Kai mes žiūrime į Unę Babickaitę, kurią nutapė Kazys Šimonis, jinai yra trapi, iš tikrųjų ta kino tarpukario ir teatro žvaigždė, kai mes žiūrim į Adomo Varno portretą, mes matom moterį ir gana brandžią moterį, efektingą“, – sako R. Rachlevičiūtė.
Parodos kuratorė tapybos ir skulptūros kūrinius atrinko iš Lietuvos muziejų, teatrų ir privačių kolekcijų. Dauguma eksponuojamų paveikslų priklauso Lietuvos dailės aukso fondui, paroda supažindina su teatro, mados ir dailės istorija.
Dažnai divos – ištaigingoje aplinkoje, sceniniais kostiumais, bet kuratorei ne mažiau svarbu ir basos, skarotos karalienės – liaudies dainininkės. Visa ko pradžia – klojimo teatras. Parodoje atrinkti tapybos darbai nuo 19-o amžiaus vidurio iki pat 2012-ųjų.
Parodą Prano Domšaičio galerijoje galima aplankyti iki liepos pabaigos.
