Kultūra

2018.01.17 19:01

P. Stanikas apie pasaulinį pripažinimą: tai atsitiktinumai

Juta Liutkevičiūtė, LRT KLASIKOS laida „Ryto allegro“, LRT.lt2018.01.17 19:01

Geras menininkas yra kuriantis įdomius darbus. Pavyzdžiui, apie „Krantinės arką“ galima kalbėti kaip apie meno kūrinį, tai – vienas geriausių paminklų, LRT KLASIKAI sako menininkas Paulius Stanikas. Anot jo, pasiektas pasaulinis pripažinimas yra atsitiktinumų virtinė, o meno darbų kokybė nuo karjeros tikrai nepriklauso.

– Ankstesniuose interviu esate sakę, kad jaučiatės tarsi išstumti iš Lietuvos, nesate čia kviečiami tiek, kiek galėtumėte būti.

Svajonė: Tai gal pasakyta seniau.

Paulius: Mes ir nesame kviečiami tų, kurie Lietuvoje atsakingi už meną. Mūsų projektai daryti smulkesnėse erdvėse, kurios net neužsiima tokiais meno dalykais, tai nevalstybinės institucijos – Šlapelių muziejus, Prospekto galerija ar Vilniaus meno mugė. Tai visuomet pusiau privati, asmeninė iniciatyva. Lietuvos valstybinės institucijos mūsų nekviečia.

– Ar karjera, kurios visi taip trokšta, yra svarbus dalykas menininko gyvenime?

Svajonė: Mes labiau orientuojamės į meno kokybę ir kūrinius. Viskas sueina į tai, ką tu darai.

Paulius: Kūryba ir karjera – visiškai skirtingi dalykas. Kai yra karjera, tau vis negana, kuo daugiau turi, tuo daugiau nori. Gal nori daugiau institucijų dėmesio, daugiau pasirodyti įvairiuose žemynuose... Bet visa tai – antraeiliai dalykai. Svarbiausia, ar tu kuri meną, ar padarai tai gerai. Kūrinys nepagerėja ir nepablogėja nuo to, kur jis rodomas, kokioje parodoje.

– Kaip pasiekėte tą pasaulinį pripažinimą? Gal buvote susidarę strateginį planą?

Paulius: Tai atsitiktinumai. Pavyko ir pavyko, gal darbai buvo neblogi. Bet kai kurie menininkai gali turėti geriausius darbus, bet laikyti juos namuose ir tiek. O kiti su blogais darbais gali padaryti gerą karjerą. Būna ir taip. Manau, kad darbų kokybė nepriklauso nuo karjeros. Jei tave daug kur kviečia, gali atrodyti, kad tu geresnis, bet nebūtinai.

Svajonė: Žinoma, malonu, kai karjera pavykusi. Daug linksmiau. Galbūt tai skatina kūrybą.

– Kas yra geras menininkas?

Paulius: Tas, kuris įdomiai dirba, kuria įdomius darbus. Kyla mintis apie „Krantinės arką“ – tai vienas geriausių paminklų. Apie „Krantinės arką“ galima kalbėti kaip apie meno kūrinį. Apie daugelį kitų paminklų, deja, negalima kalbėti kaip apie meno kūrinius.

Svajonė: Geras kūrinys visada kėlė ir kelia diskusijas, visais laikais.

Paulius: Taip, geras kūrinys iškelia klausimus. Tai svarbus dalykas. Dar kūrinys turi sukelti tam tikrą nuotaiką, kažkaip veikti žmogų.

– Pauliau, esate sakęs, kad jei vizualusis menas pasakoja istoriją, jis yra blogas.

Paulius: Tai vadovėlinis pasakymas, ne mano mintis. Bet taip, iliustratyvumas yra blogas kūrinio elementas ir reikia jo vengti.

Svajonė: Tik atrodo, kad meno kūrinyje yra iliustracija, bet taip nėra. Geruose meno kūriniuose istorinis pasakojimas dingsta.

Paulius: Mes sakome, kad meno kūrinys pavykęs tada, kai atrodo, kad jo nėra. Kai tu taip sukomponuoji dalykus, kad jie tarsi dingsta, sueina į vieną tašką. Nesvarbu, ar tai tapyba, ar skulptūra, ar keramikinė vaza.

– Nevengiate pripažinti, kad visi pasaulyje vykstantys procesai daro jums įtaką – ir politiniai, ir socialiniai. Ar tiesa, kad menininkas negali pabėgti nuo, pavyzdžiui, politikos?

Paulius: Nieko nereikia daryti specialiai. Nėra taip, kad susėdam ir sakom – turbūt dabar mums reikia kažką sukurti. Kūrėjas yra žmogus, veikiamas aplinkos. Ir vieną labiau veikia tam tikri dalykai, kitą – mažiau. Kai kurie menininkai sukaupia savyje tai, kas jiems svarbu, vėliau ir įvyksta ta transliacija.

Svajonė: Jei turi kažkokį požiūrį, tai ir perteiki požiūrį. Mus veikia kai kurie dalykai, kitų gal neveikia niekas. Tačiau nereiškia, kad negalima sukurti gero kūrinio, jei niekuo nesidomima.

Paulius: Kai kas gal ir vienumoje, lygumoje gali sukurti šedevrą.

– Esate sakę, kad jums atrodo, jog į pasaulį grįžo viduramžiai – vyrauja kažkoks neaiškumas, kultūriniai dalykai tapo nebe tokie svarbūs.

Paulius: Kad ir kokiuose laikuose būni, jie atrodo negražiai. Dabar nei pirmas, nei antras pasaulinis karas, nei pasaulis padalytas į dvi dalis. Viskas kaip ir gražu, bet atrodė, kad judama link kažko dar geresnio. Šiandien pasaulyje visgi matyti ir bjaurių tendencijų – karo nuojauta, kažkokie pasidalijimai... Sakytum, tai politika, bet manau, kad tai reiškiasi ne tik per politikų kalbas, bet ir kažką bendresnio.

– Kas turėtų šią situaciją pagerinti? Menininkai?

Svajonė: Tai kompleksinis dalykas. Manau, kad menininkai yra labai maža dalis.

Paulius: Padidėjus internete esančios informacijos srautui, sumažėjo elitinio ir kultūrinio požiūrio į žmonijos vystymąsi. Viskas labai suliaudiškėjo dėl interneto ir informacijos pasiekiamumo. Į viešumą suplūdo liaudiškumas. Viena vertus, tai gerai ir teisinga, bet per tai kyla ir nelabai kokios tendencijos.