Keli šimtai protestuotojų penktadienį Vilniaus Lukiškių aikštėje surengtoje protesto akcijoje piktinasi Kultūros ministerijos vykdomu konkursu Laisvės kovų memorialui ir ragina reprezentacinėje sostinės vietoje pastatyti visuomenininkų pasirinktą Vyčio paminklą.
„Situacijoje, kai rizikuojame Lukiškių aikštę iki pagrindinių Lietuvos šimtmečio renginių palikti be svarbiausių memorialinių ir simbolinių akcentų, įkūnijančių Tautos valią būti laisva ir jos nesuskaičiuojamas aukas, šimtmečiais sudėtas kovoje už Nepriklausomybę, visuomenė yra priversta reaguoti ir ginti savo teisę į politinių sprendimų priėmimo kontrolę bei reikalauti juos neatsakingai priimančių politikų atsakomybės“, – teigiama asociacijos „TALKA kalbai ir tautai“ pareiškime.
Protesto akcijos rengėjai reikalauja „nutraukti mėginimus sutrukdyti Laisvės memorialo Lukiškių aikštėje statybas, vykdyti Seimo ir tautos daugumos siekį čia pastatyti Vyčio monumentą žuvusiems už Lietuvos laisvę, į memorialo projekto tobulinimą įtraukti Vyčio paramos fondo konkursą laimėjusio projekto autorius ir kitus monumentalios skulptūros žanrą išmanančius ir pripažįstančius kūrėjus, bei griežtai laikantis šio žanro reikalavimų, monumentą statyti aikštės centre and Aukų gatvės ašies, ir vengiant nereikalingos skubos, memorialą užbaigti jubiliejiniais 2018 metais, bet nebūtinai susiejant su 2018 m. vasario 16 d.“
Policijos duomenimis, organizacijos „Talka“ surengtoje protesto akcijoje dalyvavo apie 300 žmonių, daugiausia – vyresnio amžiaus piketuotojai. Akcija vyko baigiantis visuomenės balsavimui už paminklą laisvės kovoms Kultūros ministerijos skelbtame konkurse. Visuomenės ir ekspertų atrankai siūlomi 5 projektai, tarp jų – ir Vyčio paramos fondo inicijuota Arūno Sakalausko skulptūra, kurią piketuotojai ragina pastatyti nepaisant to, ką parodys visuomenės nuomonė.
Protesto iniciatoriai remiasi kovą bendrovės „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, kuri, anot jų, parodė, jog 76 proc. apklaustųjų palaiko idėją iki kitų metų vasario Lukiškių aikštėje atsirastų paminklas – Tautos simbolis Vytis. Tačiau Kultūros ministerijos atstovai ją vertina skeptiškai, kadangi buvo klausiama tik apie vienintelį projektą, be to, apklausa vykdyta ne Vilniuje, o 19-oje Lietuvos miestų ir dar 20-yje kaimų.
Dalis protesto dalyvių reikalavo ir kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson atsistatydinimo dėl esą vilkinamų sprendimų statyti aikštėje Vytį.
„Mes manome, kad Vytis yra Lietuvos valstybės simbolis, pats seniausias simbolis Europos tautose, kaip didžiausios Europoje valstybės. Su Vytimi ėjome į nepriklausomybę, dalyvavome sukilimuose, partizanų kovose ir šiuo metu mūsų tautos herbas yra Vytis. Manyčiau, kad Vytis labai tinka, kaip tautos simbolis“, – žurnalistams sakė vienas piketo iniciatorių, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos Garbės pirmininkas Jonas Burokas.
Jis pabrėžia, kad piketuotojai priešinasi ministerijos surengtam konkursui, kadangi gegužę Seimas priėmė rezoliuciją, remiančią Vyčio fondo siekius Lukiškių aikštėje pastatyti Vyčio skulptūrą iki kitų metų vasario 16-osios. Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis BNS tuomet pripažino, kad fondas galėjo suklaidinti parlamentarus ir pateikė netikslią informaciją apie skulptūrą, kuri galėjo nulemti ir balsavimo rezultatus.
„Man „Vilmorus“ nesvarbu, man svarbiausia – šitas paminklas“, – žurnalistams teigė J. Burokas, paklaustas, ar tiki, jog apklausa atspindi visų vilniečių interesus.
Jis teigė turintis duomenų, jog šiuo metu apklausoje nežymiai pirmauja Vytis, tad akcija, esą, norima išsiųsti žinią žmonėms mobilizuotis. Protestuotojų atstovas žada, jog bus rengiamos „dar rimtesnės akcijos“, jei Vytis nebus atrinktas.
Judėjimo „Talka“ pirmininko pavaduotojas Vytautas Sinica BNS teigė nežinąs ir nesidomįs, kas užsakė apklausą ir šiais klausimais pasiūlė kreiptis į skulptoriaus Arūno Saklausko paminklo projektą proteguojančio Vyčio paramos fondo vieną steigėjų Vilių Kavaliauską.
„Visuomenė remia principą, kad turi būti Vyčio monumentas. Atsižvelgiant į šią apklausą demokratinėje valstybėje neturėtų vykdomoji valdžia, tai yra ministerija, organizuoti konkurso, kuriame galima rinktis ir ne tarp Vyčio monumentų“, – kalbėjo V. Sinica.
V. Kavaliauskas BNS teigė, kad dėl Vyčio skulptūros vyko dvi apklausos, pirmoji, kovo mėnesį atlikta „Vilmorus“, esą, pačios bendrovės iniciatyva, antroji – jau rugsėjį, visuomenininkų užsakymu. Su antrosios apklausos duomenimis BNS neturėjo galimybės susipažinti.
BNS „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys tvirtino, kad pirmoji apklausa turėjo užsakovą, tačiau šiam neįvykdžius sutarties sąlygų, liko „Vilmorus“ nuosavybė. V. Gaidys tvirtino, kad jos nuspręsta neskelbti. „Vilmorus“ direktorius neneigė, kad kovo mėnesio apklausos duomenys persiųsti V. Kavaliauskui, tačiau tai nesuteikia teisės ja disponuoti. Vyčio paramos fondo užsakymu rugsėjo 8–17 dienomis atlikta dar viena apklausa, kurios duomenis BNS pateikė V. Kavaliauskas.
Rugsėjį atliktoje apklausoje respondentų jau klausta, ar jie pasisako už tai, jog valstybės atkūrimo šimtmečiui būtų pastatyta konkreti skulptūra „Vytis“, ar „šiuolaikinio meno centro pasirinkta moderni kompozicija“. Už „Vyčio“ skulptūrą, fondo duomenimis, pasisakė 56 proc., už „Šiuolaikinio meno centro modernią kompoziciją“ pasisakė 18 procentų, dar beveik 26 proc. neturėjo nuomonės. Apklausa vyko 19-oje miestų ir 26 kaimuose, joje dalyvavo 1000 asmenų.
Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Vilmorus“ projektų vadovė Jūratė Letkauskienė BNS tvirtino, kad duomenis gali komentuoti tik vadovas Vladas Gaidys, tačiau jis penktadienį neturi galimybės pateikti komentarų.
V. Kavaliauskas piktinosi ir pačiu balsavimu vyriausybės e.pilietis portale, kur nežymiai pakeitus informaciją iš to paties kompiuterio galima balsuoti daugybę kartų. Vyriausybės spaudos tarnyba BNS žadėjo pakomentuoti šią situaciją dar penktadienį.
Kultūros ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Arūnas Malinovskis BNS sakė, kad apklausa negali būti vadovaujamasi, nes joje nebuvo klausiama apie kitus projektus. Jo nuomone, Seimo rezoliucija neabejotinai turės įtakos ir žmonių pasirinkimui, tačiau tai tėra rekomendacija, o ne įpareigojimas be konkurso rinktis minimą visuomenininkų projektą.
„Bet kuris Lietuvos pilietis į tokį tiesioginį klausimą, kai nėra alternatyvaus pasirinkimo, visada atsakys: taip, pritariame. Nekvestionuojame apklausos kokybės, tik sakome, kad nebuvo pasiūlyta alternatyvių projektų“, – atkreipė dėmesį A. Malinovskis.
BNS nuotr.
Kultūros ministerija ir Šiuolaikinio meno centras spalio pradžioje pristatė ekspertų komisijos atrinktus penkis geriausius darbus, iš jų geriausias bus išrinktas lapkričio pabaigoje, pusę sprendimo lems ekspertų nuomonė, kitą pusę – visuomenės balsai. Balsavimas internete lukiskiuaikste.lt baigsis šį sekmadienį.
Kultūros ministerija savo ruožtu inicijavo kūrybines dirbtuves dėl memorialo Lukiškių aikštėje Vilniuje sukūrimo. Šių dirbtuvių laimėtoją planuojama paskelbti lapkričio 24-ąją, o pats paminklas turėtų būti pastatytas iki kitų metų gruodžio, teigia Kultūros ministerija.
Ministerija, reaguodama į rengiamą akciją dėl vieno iš pretendentų į būsimus Lukiškių aikštės memorialą, pažymi, kad vyksta atviras visuomenės balsavimas dėl projektų e.pilietis platformoje ir atskirų projektų reklaminės kampanijos nėra draudžiamos, skelbiama pranešime spaudai.
„Vienas iš projektų pasitelkė renginį kaip informavimo, bendraminčių subūrimo priemonę ir sveikintina, kad mūsų demokratijoje tokie dalykai vyksta“, – sakė viceministrė.
Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas nuo 1999 metų.
