Kaune, Mykolo Žilinsko dailės galerijoje – paroda „Šiuolaikinis prancūzų ekspresionizmas ir ne tik“. Ekspozicijoje – prancūzų kultūros legenda vadinamo parodų kuratoriaus Christiano Noorbergeno atrinkti 13-os ryškiausių šiuolaikinių prancūzų menininkų darbai.
Meno kritikas ir dėstytojas, per šimto knygų, bei katalogų autorius, parodų kuratorius Christianas Noorbergenas specialiai šiai parodai atrinko 13-os Prancūzijoje gyvenančių ir kuriančių ekspresionistinės raiškos dailininkų kūrinius. Rodomi 9 tapytojų, 1 fotografo ir 3 skulptorių darbai.
„Visus šiuos menininkus vienija didžiulis emocinis krūvis, kuris ir perteikiamas jų kūriniuose. Šiuo metu visuomenėje labai sureikšmintas intelektas, o šių autorių darbuose menas kuriamas iš emocijų“, – sakė parodos kuratorius Ch. Noorbergenas.
„Pristatydami šiuolaikinį prancūzų ekspresionizmą mes nežiūrim į tą ekspresionizmą, kuris gimė tarpukary Vokietijoj, Austrijoj, mes nežiūrime pokario prancūzų ekspresionizmo. Mes žiūrim, kokį dabar išgyvena ekspresionizmo pakilimą, tas jaučiama yra būtent čia, yra dabartinio prancūzų ekspresionizmo lokomotyvai, kaip jie daro, kur jie eina, į juos lygiuojasi visi prancūzų menininkai, žiūri jaunimas“, – pasakojo parodos idėjos autorius ir vadovas Edvinas Žukas.
Pasak E. Žuko, kuratoriui pavyko suburti pačius stipriausius šių laikų ekspresionistus. Pavyzdžiui, jaunosios kartos menininkė Cristine Guinamand parodoje eksponuoja darbus, sukurtus pagal rašytojo Franzo Kafkos „Metamorfozes“.
Parodos rengėjai sako, kad ne mažiau talentingi ir kiti menininkai, kai kurie iš jų – tikros legendos. Prancūzų pasididžiavimas – skulptorius Markas Peti, meno legenda vadinamas tapytojas Serge Labegorre`as, Olivier de Sagazan, kiti kūrėjai.
Parodoje eksponuojami ir Prancūzijoje gyvenančios lietuvės, skulptorės Rūtos Jusionytės darbai. Kuratorius sako, kad jos kūryba ryški ir kontrastinga, darbuose stipriai išreikiama vidinė įtampa. Prancūzijos Menų akademijos institutas už geriausią figūratyvinę skulptūrą prieš kelerius metus jai įteikė Georges`o Coulono premiją.
„Skirtumas tarp lietuvių ir prancūzų ekspresionizmo būtų tarp šviesos tamsos pagrindo tapyboje. Lietuviškas ekspresionizmas – jis yra labiau artimas vokiečiams, kurie į tai žiūri per spalvas. Spalva yra šviesa, pati savaime ji pagamina šviesą. Kai kurie dailininkai, net ir gyvenantys Prancūzijoje, turi tą tokį koloristinį ekspresyvumą“, – kalbėjo menininkė Rūta Jusionytė.
Paroda M. Žilinsko dailės galerijoje veiks iki gruodžio pabaigos.
