Geriausio jaunojo tapytojo prizas šiemet skirtas Estijos menininkui Aleksejui Gordinui. Tačiau pasak komisijos narių, išrinkti geriausią Baltijos šalių menininką buvo nemenkas išbandymas – gauta daug įdomių paraiškų.
Aleksejaus Gordino tapyba komisiją sužavėjo drąsa ir ironija. Lietuvos tapybos kontekste neįprastas kūrinys, iš kitų konkurso dalyvių darbų išsiskyrė savitu požiūriu į menininką, visuomenę ir patį meną. Estijos rusui atiteko 2 tūkst. eurų prizas, dviejų mėnesių trukmės rezidencija „Somos“ kūrybos centre Berlyne ir galimybė surengti autorinę parodą Pamėnkalnio galerijoje, Vilniuje. Konkurso idėjos autorius, dailininkas Vilmantas Marcinkevičius sako, kad šiemet apsispręsti buvo sunku.
„Trys pavardės, nuskambėjusios paskutinį vakarą – tai Povilo, Auksės ir Alksiejaus. Kūriniai, galiu pasakyt, buvo lygiaverčiai, bet tai trijų pasaulių kūriniai, kurie buvo visi įvertinti kaip stiprūs, savarankiški tapybos darbai, kurie galėtų būti rodomi ir parodose, ir, kiek žinau, sudomino ir suomių kuratorius“, – sakė Jaunojo tapytojo prizo idėjos autorius Vilmantas Marcinkevičius.
Specialus komisijos paminėjimas už „post-internet“ estetiką, eksperimentavimą tapybos kūrinio formatu atiteko Povilui Ramanauskui. O už originalų asmeninį pasakojimą ir spalvų naudojimą – Auksei Miliukaitei.
„Tapau oazę ar salą, į kurią patenku tapydama. Ten sutinku vietinius čiabuvius ar pati atsinešu kultūrinius artefaktus, kurie daro įtaką mano pačios kūrybai. Tas tapybinis miražo kūrimas tampa man pačiai kaip priemone įnerti į vieną iš realybių“, – kalbėjo tapytoja A. Miliukaitė.
„Pirmą kartą kai buvau atrinktas į finalistų parodą 2012 m., kaip tik „Titanike“ vyko. Mano tapyba buvo kitokia, tūrinė, tai tie ieškojimai visada buvo tos kitokios tapybos, kokia ji gali būti. Šiuolaikinė tapyba yra tokia medija, kuri gali kitas medijas absorbuoti, kaip ir šitas mano ciklas, ir šitas kūrinys vadinasi „Lanksčioji tapyba“, – sakė tapytojas P. Ramanauskas.
Jurgis Tarabilda pelnė „Delfi“ publikos simpatijos prizą. Jaunasis menininkas piešia sovietmečiu ant sienos kabintus kilimus. Taip jis grąžina kilimą, kaip sovietinio interjero detalę į nūdieną, tačiau kilimas nebeatlieka garso ar šilumos izoliacijos paskirties. Lieka tik kilimo kaip paveikslo meninis vaidmuo.
„Jau man pats dalyvavimas buvo didelis nugalėjimas ir didelis svajonės išsipildymas, todėl dar kažkokia nominacija ir dar kažkoks prizas – dar vienas įvertinimas“, – džiaugėsi „Delfi“ publikos prizo laimėtojas J. Tarabilda.
Prieš 8 metus dailininko V. Marcinkevičiaus iniciatyva pradėtas konkursas išaugo į tarptautinį. Komisijos nariais sutinka nemokamai dirbti žinomų Europos meno institucijų atstovai, konkursu domisi galerijos, kolekcininkai. Nors pati pradžia 2009-aisiais, krizės metais, daug kam atrodė neįgyvendinama.
„Ši idėja man iš tiesų pasirodė utopinė, aš maniau, kad, Vilmantai, skamba viskas labai gražiai, bet ar pavyks tą įgyvendinti, aš stipriai abejojau tuo metu. Tai, kad prie projekto iš karto sutiko prisijungti kaip rėmėjai Nicolas Ortiz šeima ir Mindaugas Raila, ir skyrė prizinį fondą jaunam kūrėjui, įkvėpė tokio pasitikėjimo, ir pradėjau mąstyti, kad taip, galbūt tai gali pasiteisinti. Pradėjo jungtis kiti privatūs asmenys, ir jau devyneri metai“, – pasakojo Jaunojo tapytojo prizo rengėja Julija Dailidėnaitė.
Su į konkurso finalą patekusių darbų ekspozicija galima susipažinti Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Titanikas“. Čia eksponuojama ir praėjusių aštuonių konkursų nugalėtojų tapyba.
