Pasaulinio garso mokslininko, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjo Algirdo Juliaus Greimo 100-osios gimimo metinės įtrauktos į šių metų UNESCO minimų garsių sukakčių sąrašą. Pirmą kartą išleistas komiksas, pasakojantis A. J. Greimo gyvenimo istoriją: nuo vaikystės Kupiškyje iki mokslų Kaune, per Antrojo pasaulinio karo baisumus, pro Aleksandriją iki Prancūzijos. Komikso autorė, taip pat semiotikos studijas baigusi Miglė Anušauskaitė sako, kad knyga – tarsi semiotikos vadovėlis komikso forma.
Komikso apie A. J. Greimą autorė M. Anušauskaitė sako, kad semiotikos teorija įsivaizduojama kaip sausa, sunkiai suprantama, nors iš tikrųjų ji yra vienas iš būdų tyrinėti pasaulį, ji labai įdomiai, aiškiai išreiškiama ir labai vizuali, todėl semiotikos tyrėjui A. J. Greimui skirtai knygai komikso forma itin tinkama.
M. Anušauskaitė komiksų knygą „Dr. Kvadratas. Greimas ir jo semiotika“ pradeda klausimu, kurį A. J. Greimas kėlė visą gyvenimą: Kokia gyvenimo prasmė?
Pati studijavusi semiotiką A. J. Greimo studijų centre, M. Anušauskaitė sako, kad pirminė idėja buvo sukurti tarsi semiotikos vadovėlį komikso forma. Ir ji knygą įvardija kaip A. J. Greimo biografiją su teoriniais intarpais. Knygą ji pavadino „Daktaras kvadratas“, nes Greimas siejamas su Kvadrato teorija.
„Greimo semiotikoje manoma, kad visokie kultūriniai reiškiniai turi ne tik paviršių, kuriame, tarkime, eilėraštyje – žodžiai, filme – scenos, bet kad po tuo paviršiumi slypi dar gilesnės struktūros, ir tos gilesnės struktūros slypi gilesniais lygmenim. Yra tas diskursyvinis, paviršinis lygmuo, tada po juo – naratyvinis lygmuo, apie pasakojimą, transformacijas pasakojimo, o dar giliau po juo yra loginis semantinis lygmuo, kur yra kelios svarbios esminės prasmės ir tas būtent giliausias lygmuo yra sudėliojamas į kvadratą. Dėl to Greimas siejamas su tuo kvadratu ir Umberto Eco, kuris pažinojo Greimą, savo romane „Rožės vardas“ įvedė veikėją Algirdą iš Cluny, vienuolį, kurio prototipas buvo Greimas. Ir tas Algirdas iš Cluny kitų buvo vadinamas Doktor Kvadratus. Kai galvojau pavadinimą, aišku, visada lengviau idėjas nugvelbti iš kažko kito, tai galvoju, geras, gerai sugalvojo, panaudosiu. Taip atsirado pavadinimas „Daktaras kvadratas“, – pasakojo komikso autorė.
M. Anušauskaitė save įvardija kaip teksto žmogų, todėl jos idėjos prasideda nuo teksto, minties, o vėliau viskas eina kartu – ir teksto kūrimas, ir piešimas. Knygoje be A. J. Greimo veikia tokios asmenybės kaip Michelis Foucault, Rolandas Barthes, Aleksandra Kašubienė, Umberto Eco, Ferdinandas de Saussure`as.
Autorė į grafinį pasakojimą įterpia semiotikos teoriją, filosofijos sroves ir patarimus, kaip atrodyti protingai. Tačiau sako norėjusi ne tik pristatyti semiotikos idėjas, bet ir kokiame kontekste jos atsirado, kas A. J. Greimo gyvenamuoju laiku buvo populiaru Europoje.
„Nenorėjau į Greimo lūpas dėti daug žodžių. Aš kuriu tokį personažą, kuris panašus į mane, aš gerai jaučiuosi su tuo personažu, nes nebijau nesąmonių daryt, durnų veidų. Aš panaudoju tą personažą aiškinant teorinius dalykus, jis gali leisti pasakyti kvailų pokštų. Mano personažas taip veikia“, – sakė M. Anušauskaitė.
Leidyklos „Aukso žuvys“ išleista knyga pažymėta ženklu N-18, bet ne dėl to, kad joje būtų kokių nors vaikams netinkamų temų ar dalykų, sako knygos autorė, o daugiau kaip nuoroda knygynų darbuotojams, kad komiksas neatsidurtų vaikiškų knygų knygynuose, nes Lietuvoje vis dar komiksai asocijuojami su vaikų literatūra.
