Ketvirtadienį Kauno valstybinėje filharmonijoje paskelbti Kauno M. K. Čiurlionio koncertų centro architektūrinio konkurso rezultatai. Tarptautinė vertinimo komisija dvi dienas analizavo darbus ir iš 119 pateiktų architektūrinių idėjų, kurios atkeliavo iš 36 valstybių bei 6 žemynų, atrinko tris laureatus. Geriausiu projektu išrinktas vilniečių „Paleko Archstudijos“ darbas.
Kauno užsakymu jau antrą tokio lygio tarptautinį konkursą (anksčiau tokiu būdu rinkta „Mokslo salos“ vizija) surengė Didžiosios Britanijos konsultacijų kompanija „Malcolm Reading Consultants“. Savo idėjas konkursui pristatė garsūs architektai iš viso pasaulio. Net 50 proc. projektų atkeliavo iš įvairių Europos valstybių. Lietuviai pristatė 16 idėjų. Kauniečiai galėjo iš arčiau susipažinti su visais 119 darbų dvi savaites Kauno „Žalgirio“ arenoje veikusioje parodoje.
Vėliau į geriausiųjų atrankos darbus kibo dvi dienas posėdžiavusi tarptautinė vertinimo komisija, kurios nariai nežinojo, kas yra kiekvienos idėjos autorius – darbai svarstymui pateikti anonimiškai. Tik išrinkus geriausių darbų trejetą, paslaptis buvo atskleista – atplėšti papildomi vokai su tiksliais juos parengusių architektų rekvizitais. Vienas iš komisijos narių buvo ir Modestas Pitrėnas, žinantis, ką reiškia koncertuoti idealios akustikos salėje.
„Per šimtmetį nesugebėjome pastatyti nė vienos koncertų salės. Ar galim ramiai žiūrėti į akis tokiam faktui? Gėda politikams“, – kalbėjo M. Pitrėnas, pristatęs trečiosios vietos laimėtoją.
Tarptautinės vertinimo komisijos nariai pripažįsta, kad kelis mėnesius trukęs architektūrinis konkursas buvo vienas solidžiausių pastarojo meto architektūrinių konkursų ne vien Kaune, bet ir visoje šalyje. Visi projektai buvo vertinami pagal šiuos pagrindinius kriterijus: miestovaizdis, architektūra ir dizainas, funkcionalumas bei tvarumas. Konkurso dalyvių buvo prašoma pasiūlyti architektūrines idėjas daugiau kaip 11 tūkst. kv. metrų dydžio koncertų centrui.
Centre turėjo būti suplanuota 1 500 žmonių talpinanti aukštos akustinės kokybės koncertų salė, taip pat mažesnė 700 žmonių talpinanti antroji salė, lanksti transformuojama konferencijų salė, kurioje vienu metu gali būti iki 600 žmonių, arba esant poreikiui ji galėtų būti padalinama į atskiras konferencijų sales, skirtas nuo 20 iki 100 žmonių. Bendra planuojama projekto vertė – 30 mln. eurų. Dalyvių taip pat prašyta numatyti lauko amfiteatrą, automobilių stovėjimo aikštelę ir kitus aplinkos sutvarkymo elementus.
„Laimėjome, nes daugybė užsienio architektų domėjosi Kaunu, jo kraštovaizdžiu. Mūsų tikslas buvo atrasti ikoninę idėją“, – geriausiųjų pristatymo metu ketvirtadienį teigė Kauno miesto tarybos narys, architektas prof. Jonas Audėjaitis, vienas iš atrankos komisijos narių.
Geriausiu projektu išrinktas vilniečių „Paleko Archstudijos“ darbas.
Kauno m. savivaldybės nuotr.
„Kaunas toliau ieško idėjų, kurios atitiktų XXI a. iššūkius. Tai įkvepia. Tai bus puikus Čiurlionio įamžinimas“, – skelbdamas pirmosios vietos laureatus, architekto Rolando Paleko vadovaujamą projektą pristatė komisijos pirmininkas Malcolmas Readingas.
Antrą ir trečią vietas užėmė Jungtinės Karalystės architektų kompanijos – atitinkamai „Feilden Clegg Bradley Studios“ ir „Adam Khan Architects“. M. K. Čiurlionio (pavadinimą išrinko kauniečiai) koncertų centras bus mišrios paskirties projektas, kuriuo siekiama išspręsti svarbią Kauno problemą – aukštos kokybės koncertų salės trūkumą.
Pastate bus sukurtos daugiafunkcinės erdvės konferencijoms, kongresams ir simpoziumams. Projektu tikimasi susieti miestą su upe ir atgaivinti netoli Senamiesčio esančią zoną, suteikti postūmį Nemuno pakrantės vystymui. Su konkurso laureatais Kauno miesto valdžia toliau tęs derybas dėl architektūrinių idėjų įgyvendinimo – jie bus kviečiami dalyvauti derybose dėl teisės rengti techninį projektą. Tikimasi, kad naujasis koncertų centras Nemuno krante iš Aleksoto pusės iškils ir lankytojus pakvies jau 2022-aisiais, kuomet Kaunas taps Europos kultūros sostine.
