Kultūros ministerija pateikė vyriausybei įstatymų projektus, siūlančius apriboti biudžetinių įstaigų vadovų kadencijų skaičių. Tokį teisinį reguliavimą Kultūros ministerija siūlo taikyti Lietuvos nacionalinės, apskričių, savivaldybių viešųjų ir valstybinės reikšmės bibliotekų (išskyrus Vilniaus universiteto biblioteką), nacionalinių, respublikinių ir savivaldybių muziejų, valstybės ir savivaldybių kultūros centrų, valstybės archyvų, valstybinių kultūrinių rezervatų ir istorinių nacionalinių parkų direkcijų bei Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovams, teigiama ministerijos pranešime.
Projektais siekiama įtvirtinti bendrą taisyklę, kad įstaigų vadovai į pareigas būtų skiriami terminuotam laikotarpiui – kadencijoms, nustatant vienodą paskyrimo laiką – 5 metus. Taip pat siekiama įtvirtinti, kad vadovai galėtų būti paskirti ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės toje pačioje įstaigoje.
„Biudžetinės įstaigos, išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšų bei valstybės pinigų fondų lėšų, turi vykdyti savo funkcijas efektyviai ir skaidriai, visuomenės interesų tenkinimo labui, garantuodamos viešąjį interesą. Toks įstaigų valdymas ir veikimas tiesiogiai priklauso nuo jų vadovų“, – pabrėžia kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.
Pasak ministrės, vis dar esama biudžetinių įstaigų (valstybės archyvai, kultūros centrai, muziejai, bibliotekos, valstybinių kultūrinių rezervatų ir istorinių nacionalinių parkų direkcijos, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija), kuriose sudaromos sąlygos vienam asmeniui eiti biudžetinės įstaigos vadovo pareigas neribotą laiką, t. y. neribojant vadovo kadencijų skaičiaus ar išvis nenumatant kadencijų. Tokia praktika susilaukia nemažai kritikos iš išorinių stebėtojų.
„Ši tvarka labiausiai palies tik didžiąsias regionų kultūros įstaigas, nes mažuose miesteliuose įsikūrusios bibliotekos ar kultūros centrai paprastai būna regioninės įstaigos filialais, todėl jų vadovams šis teisės aktas nebus taikomas“, – atkreipė dėmesį kultūros ministrė.
