Karui Ukrainoje tęsiantis jau dešimtą mėnesį, kultūros sektoriaus atstovai svarsto, kaip elgtis su rusiška kultūra viešojoje erdvėje. Ar šiuo metu moralu ir jautru Naujųjų Metų išvakarėse teatruose rodyti Piotro Čaikovskio baletą „Spragtukas“? Ar, jeigu mūsų šalį brutaliai užpultų kita šalis, nesitikėtume iš kaimynų griežtos reakcijos šios šalies kultūros atžvilgiu? Ar Rusijos kultūra – toks pats ginklas kaip ir šios šalies išgaunama nafta? LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“ diskutuoja kultūros sektoriaus atstovai.
Forumo dalyviai atsispyrė nuo Ukrainos kultūros ministro Oleksandro Tkačenkos gruodžio 7-ą dieną paskelbto viešo kreipimosi į senąsias Vakarų Europos valstybes. O. Tkačenka ragina vykstant karui susilaikyti nuo rusiškos kultūros propagavimo ir vartojimo viešojoje erdvėje.
Anot jo, Rusija kultūrą sąmoningai kaip ginklą naudoja mintį, kad Rusijos kultūra yra nepakeičiama ir didinga, taip skleisdama ir rusų tautos didingumo ideologiją. Taip pat pažymima, kad nuo karo pradžios ukrainiečiai suskaičiuoja apie 800 įvairių kultūrinių objektų sunaikinimo atvejų.
Kultūros ministras Simonas Kairys pastebėjo, kad jo kolega Ukrainoje nesiūlo naikinti knygų ar muzikinių plokštelių, tačiau siūlo sąmoningą pauzę Rusijos kultūros atžvilgiu.
„Jis [O. Tkačenka] prašo paprasto dalyko: vykstant karui, kai Rusija yra nusitaikiusi į Ukrainos kultūrą, turime atsisakyti kūrinių, kurie mums atrodė anksčiau priimtini“, – kalba Lietuvos kultūros ministras.
Tiesa, S. Kairys akcentavo, kad negalima imtis autoritarinių valstybių priemonių, valstybė negali atlikti cenzoriaus vaidmens. Ministras apeliuoja į asmeninį sąmoningumą: tiek žmonių, tiek institucijų.
Taip pat S. Kairys mini ir rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės pasiūlytą mentalinio karantino terminą, kai kuriam laikui atsisakoma rusiškos kultūros artefaktų.
Kultūros ministras džiaugėsi, kad jo atstovaujamo sektoriaus žmonės sąmoningai reaguoja į rekomendacijas, o lūžio taškas buvo Bučos įvykiai, sukrėtę net tuos, kurie anksčiau skeptiškai žiūrėjo į ministerijos rekomendacijas.
Laidoje dalyvavęs operos tenoras Vaidas Vyšniauskas atstovavo kitai pozicijai. Anot jo, negalima „paimti dalgio ir šienauti“, o „blogis neturi tautybės“. Jo manymu, reikia atkreipti dėmesį į tai, kaip senosios Vakarų Europos šalys elgiasi su rusiška kultūra, ar įsileidžia klasikiniais laikomus rusiškus autorius į koncertinius repertuarus. Taip pat tenoras kėlė klausimą, kokio tikslo siekiama „norint uždrausti rusišką kultūrą“.
Tiesa, daugelis LRT forumo dalyvių akcentavo, kad jokio rusiškos kultūros draudimo valstybiniu lygmeniu negali būti, reikia apeliuoti į sąmoningą kiekvieno pasirinkimą.
Festivalio „Scanorama“ vadovė Gražina Arlickaitė pabrėžė istorinio konteksto svarbą.
„Mūsų kontekstas yra karas, kuris vyksta šalia mūsų. Klausiu savęs, ar jautru yra šiame kontekste rodyti rusiškus filmus? Manau, kad nejautru. Neakcentuoju boikoto kaip panacėjos nuo visų blogybių – boikotas turi būti protingas. Akcentuočiau kiekvieno asmeninį, personalinį santykį su tuo, kas vyksta“, – kalbėjo kinotyrininkė.
G. Arlickaitė priminė, kad keičiantis JAV visuomenei atsisakoma įvairiausių filmų, pavyzdžiui, klasikinė juosta „Vėjo nublokšti“ (angl. Gone with the Wind) buvo išimta iš „HBO MAX“ platformos „dėl akivaizdžių rasistinių prietarų“, sakė kinotyrininkė. Taip pašnekovė akcentavo net ir klasikinės kultūros užklausimo ir persvarstymo galimybę. Tokius kūrinius, anot jos, reikėtų taip pat rodyti su kritiniais komentarais.
Muzikų asociacijos vadovė A. Žigaitytė-Nekrošienė buvo dar aštresnė.
„Su rusų kultūra susipykau dar per Sausio 13-osios įvykius“, – kalbėjo muzikė.
Pašnekovė prisipažino, kad jai buvo sunku susidraugauti su daugeliu rusiškos klasikinės muzikos autorių (Igoriu Stravinskiu, Piotru Čaikovskiu ir kt.) ir vėliau juos dėstyti. A. Žigaitytė-Nekrošienė šį sprendimą laiko emociniu.
„Niekas nesiūlo naikinti. (...) Bet Ana Achmatova gali pakentėti“, – kalbėjo Muzikų asociacijos vadovė. Pašnekovė akcentavo kultūros kaip minkštosios galios specifiką. Nenuostabu, kad negalime įsivaizduoti Naujųjų Metų šventės be P. Čaikovskio „Spragtuko“ peržiūros, sakė ji.
Buvęs LNOBT vadovas, meno vadybininkas Gintautas Kėvišas siūlė prisiminti tai, kad ir Ukrainos kultūros ministro pasisakymas buvo reakcija į V. Putino dekretą, kuriuo jis atvirai paskelbė, kad rusiška kultūra – ginklas kare.
„Putinas yra pasakęs, kad baletu nugalėsime pasaulį“, – sakė G. Kėvišas.
Pašnekovas visišku nesusipratimu laiko Milano operos teatro „La Scala“ šio sezono atidarymui pasirinktą Modesto Musorgskio operą „Borisas Godunovas“. Anot jo, tai „La Scalos“ vadovo Dominique`o Meyero „prancūziška arogancija“.
„Kaip ir nafta, kultūra yra Rusijos ginklas, o jeigu ginklas, tai viskas kaip ir aišku“, – sakė G. Kėvišas, atsakydamas į V. Vyšniausko pastabą apie tai, jog reikėtų kreipti dėmesį į tai, kaip su rusiškais kūriniais elgiasi užsienio valstybės.
Valdovų rūmų muziejaus vadovas Vydas Dolinskas sakė, kad institucinius ryšius su Rusija nutraukė jau 2014 m., kai Rusija okupavo Krymą. Jis neatmeta galimybės bendrauti su Rusijos kultūrinių įstaigų darbuotojais asmeniniu lygmeniu, tačiau griežtai pasisako prieš institucinį bendradarbiavimą.
LRT.lt primena, kad Valdovų rūmų muziejus yra pirmoji institucija Lietuvoje, kuri savo ekspozicijai sukūrė ir audiogidą ukrainiečių kalba.
Institucinis bendradarbiavimas, anot V. Dolinsko, yra „tiesiog kolaboravimas“.
Taip pat skaitykite
„Jeigu ir mus būtų užpuolusi kokia valstybė, lauktume tokio jautrumo. Tai yra nuovokos ir sąžinės klausimas“, – apeliavo į sąmoningumą ir jautrumą pašnekovas.
V. Dolinskas siūlo poilsį nuo rusų kultūros ir sako, kad tai nebus joks nuostolis.
Visi dalyviai laidoje sutiko, kad svarbiausias yra asmeninis žmogaus pasirinkimas ir sąžinė. Nors tiek Užsienio reikalų ministerija, tiek Kultūros ministerija pateikia rekomendacijas, kuriomis remiantis derėtų nekviesti Rusijos pilietybę turinčių atlikėjų į Lietuvą, tačiau jokių griežtų draudimų neketinama imtis.
S. Kairys prisipažino, kad, dirbdamas ministru, šiuo metu jis dažniausiai susiduria ne su klasikinės muzikos atlikėjais, norinčiais koncertuoti Lietuvoje, o su popkultūros atstovais.
„Mentalinio karantino“ metu siūloma domėtis kitomis kultūromis
Anot A. Žigaitytės-Nekrošienės, ji šiek tiek susigėdo supratusi, kad neišmano latviškos operos tradicijos, tad šis laikas, jeigu nusprendžiame ilsėtis nuo rusiškos kultūros, gali būti išnaudotas produktyviai, t. y. domintis kitomis kultūromis.
G. Arlickaitė pabrėžė, kad vienas iš rusiškos kultūros sudėtingumų jau nuo pat sovietinių laikų buvo nuolatinis akcentavimas, kad ji yra didžioji, išsiskirianti iš kitų kultūrų savo kokybe. Anot pašnekovės, niekas neužklausia klasikinės rusiškos kultūros kokybės, tačiau šiuo metu kalbėjimas apie kultūros didybę tarnauja Rusijos tikslams. Tai sena tradicija, kurią G. Arlickaitė pastebėjo jau sovietmečiu mokykloje.
„Kodėl kitos kultūros nėra didžios, o tik rusiškoji“, – klausia G. Arlickaitė.
G. Kėvišas sakosi šiuo metu atsisakęs rusiškos kultūros.
„Mėgaujuosi Johannu Sebastianu Bachu“, – laidoje kalbėjo buvęs LNOBT vadovas.
V. Dolinskas pridėjo, kad galima domėtis įvairiomis kultūromis, pavyzdžiui, ukrainiečių. Valdovų rūmų muziejus nuolat bendradarbiauja su Ukrainos muziejais.
„Bandome pateisinti Rusiją, o jie jau nebeslepia to, kad naudoja kultūrą kaip ginklą, tik giliau. Visa tai kerta mums per smegenis, formuoja istorinę atmintį. Turime su tuo kovoti“, – sakė V. Dolinskas.
Kaip sprendimą „LRT forumo“ dalyviai siūlo susitelkti į mažiau pažįstamas kultūras, atrasti jų operas, galima domėtis ir lietuviška kultūra, o ją, anot pašnekovų, taip pat išmanome prastai.
„Per pauzę galime prikelti ir kitas kultūras“, – laidoje tvirtino A. Žigaitytė-Nekrošienė.
Visą laidą galite žiūrėti LRT mediatekoje.
