Ar žinai, iš kur atsirado žodis „kosmosas“? O gal girdėjai, kodėl planetos vadinamos antikinių dievų vardais? Vakarų kultūra yra persismelkus antikinių idėjų ir vaizdinių. Apie tai, kas yra toji „Antika“ ir ar ji vis dar reikšminga šiandien, kalbėjome su filosofu ir dėstytoju dr. Viliumi Bartninku bei Klasikų asociacijos pirmininke doc. dr. Nijole Juchnevičiene.
– Kaip manote, kokia Antikos reikšmė šiandieniniame pasaulyje?
Vilius Bartninkas: Antika dažnai pristatoma kaip svarbi norint padėti gerus pamatus kultūros ir istorijos suvokimui. Tai juk mūsų civilizacijos pradžia. Kartais ten aptinkame keistų dalykų: herojus, vergus, išminčius ir orakulus. Kartais randame tai, kas nepaliauja žavėti: demokratija, teatras ir filosofija. Tuomet bandome visa tai suprasti, lyginamės, kiek toli pažengėme į priekį, ko dar trūksta. Mes dairomės į praeitį ieškodami savęs pačių.
Tai, mano galva, leidžia atverti, kur kas svarbesnį jos vaidmenį. Antikos pažinimas suteikia kritinį santykį su mūsų šiandienine kultūra, atveria vaizduotę naujų formų ir idėjų paieškai. Studentams mėgstu priminti, kad Platonas apie moterų ir vyrų lygybę kalbėjo jau prieš maždaug 2400 metų, tačiau mes šiek tiek užtrukome iki kol supratome, kodėl tai yra teisinga tvarka. Neabejoju, kad dar daug ką turėsime suprasti. Tačiau kaip Herakleitas sakė, „nesitikėdamas netikėta neatras“. Reikia išmokti nardyti po senuosius tekstus tam, kad pamatytumei pasaulį naujomis akimis.
– Kokie dalykai, kurie mums atrodo savaime suprantami ir beveik kasdieniai, mus pasiekė iš Antikos?
VIlius Bartninkas: Žodžiai, kuriais mes mąstome apie viską – žmones, aplinką, pasaulį. Štai kad ir žodis „visata“, kurį kartais techniškiau pavadiname „kosmosu“. Ar žinojote, kad tai yra filosofinis žodis? Archajinių graikų plačiausios erdvinės sąvokos buvo žemė ir dangus, kurie yra dievai Gaja ir Uranas.
Filosofai išrado žodį kosmos nusakyti visuminę pasaulio sąrangą, bet tai nebuvo nekaltas ėjimas: kosmos reiškia konkrečiai tvarkingą, gražią visumą. Ši idėja užsiliko. Ir šiandien mąstydami apie visatą mes įsivaizduojame dėsningą, sudėtingą tvarką. Beje, kalbant apie sudėtingumą, lietuviai mėgsta nusistebėti pasakydami, kad kažkoks dalykas yra sunkiai suprantamas – „kosmosas kažkoks“. Graikų filosofams patiktų.
– Ar galima būtų teigti, kad Antika yra svarbi, kad geriau suprastume dabartinį pasaulį aplink mus?
Nijolė Juchnevičienė: Dažnai nesusimąstome, kaip jau minėjo Vilius, kad tai, kas mums atrodo įprasta ir šiuolaikiška, iš tikrųjų buvo sugalvota dar prieš kelis tūkstančius metų. Politiniai terminai kaip „demokratija“, „respublika“ ar „Senatas“ atsirado prieš kelis tūkstantmečius Senovės Graikijos miestuose-valstybėse ar Romos respublikoje ir vėliau buvo perimti bei pritaikyti modernioms valstybėms.
Būtent dėl to, siekiant parodyti, kad Antika mums daugeliui iš tikrųjų yra gerai pažįstama įvairiais pavidalais, sugalvojome organizuoti „Antikos žinių viktoriną“. Smagiais ir žaismingais viktorinos klausimais norime parodyti, kad kiekvienas apie Antiką žinome daugiau, nei manome.
„Antikos žinių viktorina“ vyks lapkričio 24 d. internetiniu adresu antikosviktorina.lrt.lt. Joje kviečiami dalyvauti visi besidomintys Antikos kultūra ar tiesiog norintys pasitikrinti savo žinias. Viktorinos dalyviai turės per kuo trumpesnį laiką atsakyti į iš viso penkiolika klausimų apie antikinę mitologiją, kultūrą, literatūrą, istoriją ir asmenybės. Viktoriną organizuoja Klasikų asociacija kartu su LRT.
