„Man tai tiesiog meditacija ir galimybė pabūti su savimi“, – sako Tautvydas Parapinavičius, prieš 12 metų atradęs grafičius. Paaiškinti, kuo skiriasi gatvės menas ir grafičiai, kūrėjas sako, sudėtinga: tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus asmeninio požiūrio.
„Grafitis yra labai plati sąvoka. Kiekvienas ją interpretuoja savaip. Tik pastaruosius penkerius metus atsirado sąvokos išryškinimai. Mano požiūriu, grafičiai yra visi piešiniai ant sienos: ir legalūs, ir nelegalūs. Kitų piešėjų požiūriu, jie atskiria street artą nuo grafičio: grafitis yra nelegalu, street artas – legalu“, – sako T. Parapinavičius.
Gatvės menininkas sako esąs nelinkęs prisirišti prie vienos veiklos, ir jei nepieštų, kūryba vis tiek liktų jo gyvenime. „Galima kurti muziką, šokį, interjerus“, – šypsosi jis ir pripažįsta, kad iššūkiai nė kiek negąsdina.
Išsamiau – žurnalistės Audros Avižiūtės reportaže.
