Šiandien 70-ąjį jubiliejų švenčia teatro ir kino aktorė Nijolė Lepeškaitė. Ilgametę nacionalinio Kauno dramos teatro aktorę sveikino teatro kolegos.
Nacionalinio Kauno dramos teatro scenoje – netikėti kolegų sveikinimai aktorei Nijolei Lepeškaitei, šiandien švenčiančiai 70-ąjį gimtadienį. Kitąmet aktorė švęs dar vieną sukaktį – 50 metų kaip dirba šiame teatre. 1968-aisiais baigusi tuometę konservatoriją pas profesorę Ireną Vaišytę, ji iš karto pradėjo dirbti Kauno dramos teatre, kuriame tuo metu dirbo jaunas režisierius Jonas Jurašas, vaidino jo spektakliuose „Barbora Radvilaitė“, „Šventežeris“, „Mamutų medžioklė“, „Grasos namai“, vėliau ir kitų režisierių – Gyčio Padegimo, Vytauto Čibiro, Jono Vaitkaus, Vytauto Balsio – spektakliuose. Iš viso teatre aktorė sukūrė per šimtą vaidmenų, ir dabar vaidina keliuose teatro spektakliuose.
„Kai renovavo teatrą, kažkas išėjo to, kas buvo. Visada išeina, kas nauja ateina. Turiu kitokių veiklų, vaidmenų nedaug turiu, bet man viskas sava, kas, kad nauji baldai, žmonės. Tai mano teatras, kuriame aš verkiau, džiaugiausi, kentėjau, nes artisto duona nesaldi. Tik iš šono atrodo, kad artistai linksminasi. Mano mama sakydavo: mano dukra bus artistė, tai bent gražiai galės rengtis“, – pasakojo N. Lepeškaitė.
Tačiau darbas teatre prasidėjo ne nuo gražių suknelių, tai žinoma tik juokai, sako aktorė, svarbiausia būnant teatre – atsiduoti jam visa širdimi. Kitaip pasijusi svetimas ir nereikalingas. Po studijų, būdama 21-erių, N. Lepeškaitė ne tik pradėjo dirbti Kauno dramos teatre, bet ėmė vaidinti kine, sukūrė vaidmenis Almanto Grikevičiaus filme „Saduto tūto“, Gyčio Lukšo „Virto ąžuolai“, Algimanto Kundelio „Suaugusių žmonių žaidimai“, „Lošimas be kozirių“, taip pat Lietuvos televizijos filmuose „Raudonmedžio rojus“,„Palanga“.
Tiek gyvenime, tiek kūryboje aktorė sako svarbiausia kantrybė ir gebėjimas valdyti emocijas.
„Svarbus dalykas – kantrybė, nes mūsų darbe ypatingai reikalinga. Artistai greitai užsivedantys, emocijos trykšta, nervai sukyla, reikia išmokt save valdyt. Taip juokinga, kokia jaunystėje buvau nekantri, net vaiką auklėjant. Esi pavargęs, viskas kliudo. Dabar pagalvoju, senatvė žmogų surenka, tu viską permąstai, negalima taip, reikia valdyt tas emocijas, ne tu esi tas svarbiausias, aplinkui visi svarbiausi“, – sakė N. Lepeškaitė.
Aktorė užsiima ir teatro edukacine veikla, keliolika metų ji vadovavo Girstučio kultūros rūmų vaikų liaudies teatrui, kur kartu su vyru Viktoru Valašinu pastatė 15 spektaklių. Prieš dvidešimt metų prie Kauno dramos teatro įkūrė teatro mokyklėlę „Mano teatras“, kuriame dirba su įvairaus amžiaus vaikais, kuria spektaklius bei rengia teatro projektus.
